Problema
Pusė milijono – didžiulė parama, o gal tik grašiai?
Didelė ar maža MAXIMA LT 500 000 Lt parama miesto infrastruktūrai plėtoti? Ar derėjo leisti šiai bendrovei automobilių statymo problemą spręsti valstybinės žemės sąskaita? Ar prieš pasirašydamas bendradarbiavimo sutartį Administracijos direktorius neturėjo gauti Tarybos pritarimo? – tokie klausimai kyla iš diskusijų su rajono Savivaldybės tarybos nariais.
Per mažai
Prekybos centras su vaistine S. Dariaus ir S. Girėno bei Klaipėdos gatvių sankryžoje Gargžduose dygsta it ant mielių. Statytoja yra MAXIMA LT. Pastaroji, siekdama gerų santykių su miesto visuomene bei savivaldos institucijomis, pasiūlė 500 000 Lt paramą miesto infrastruktūrai gerinti.
Tarybos nario A. Liaudanskio nuomone, ši suma turėjo būti bent keletą kartų didesnė. Kaip pavyzdį jis pateikė analogišką situaciją Kretingoje, kurioje MAXIMA skyrė 3 kartus didesnę sumą. Anot Tarybos nario, sklypas Gargžduose, kuriame statomas prekybos centras, keliavo iš rankų į rankas. „Jį parduodant buvo nemažai įpareigojimų. Sklypo pirkėjas įsipareigojo sutvarkyti sankryžą ir joje įrengti šviesoforus“, – dėstė A. Liaudanskis. Gargžduose sklypą įsigijo „Vilniaus prekyba“, tačiau tvarkyti sankryžos ir įrengti šviesoforų jai nebereikėjo. Tai buvo padaryta įgyvendinant Klaipėdos gatvės rekonstrukciją iš ES lėšų. „Būtų logiška, jog „Vilniaus prekyba“ į tai atsižvelgtų ir lėšas, kurias sutaupė, skirtų kitai miesto infrastruktūrai gerinti. O už 500 000 litų nepavyktų pastatyti šviesoforų ir sutvarkyti sankryžos“, – svarstė pašnekovas.
Kita priežastis, dėl kurios parama miestui turėjo būti žymiai didesnė, – automobilių stovėjimo aikštelės problema išspręsta valstybinės žemės sąskaita. Prekybos centro sklypas nedidelis, todėl automobilių stovėjimo aikštelė bus įrengta ir valstybei priklausančioje žemėje. Žinoma, bendrovės atstovai tikina, jog valstybinės žemės jiems reikia mūsų rajono gyventojų poreikiams tenkinti. Tačiau už viso to slypi ir jų pačių interesai. A. Liaudanskis įsitikinęs, kad paramos suma turėjo būti žymiai solidesnė: „MAXIMA LT yra ne ta įmonė, kurią dar reikėtų remti.“
Tarybos nario Česlovo Tarvydo nuomone, MAXIMA LT parama nei per maža, nei per didelė: „Žinoma, galėjo ir daugiau… Visgi bendrovės atstovai pažadėjo, kad ateityje skirs Gargždams ir daugiau lėšų. Tikėkimės, kad pažadus tesės.“
Derėtasi po laiko
Birželį vykusiame Tarybos posėdyje sprendimo projektas dėl MAXIMA LT skiriamų lėšų nebuvo patvirtintas. Tąkart Taryba nusprendė pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti derybų su bendrove MAXIMA LT grupę, kuri pamėgintų išsiderėti daugiau lėšų. „Tačiau derėtasi buvo jau po to, kai Administracijos direktorius Česlovas Banevičius buvo pasirašęs bendradarbiavimo sutartį dėl infrastruktūros teritorijoje įrengimo ir išduotas leidimas statybai. Sutartyje numatyta valstybinėje žemėje leisti MAXIMA LT įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kokios galėjo būti derybos, jei sutartis jau pasirašyta?“ – retoriškai klausia kai kurie Tarybos nariai. Anot jų, apie tokias sutartis, kuriose tariamasi dėl valstybinės žemės, turėtų būti informuota rajono Taryba ir priimti sprendimą turėtų būtent ji.
Derybose su MAXIMA LT dalyvavęs Tarybos narys Jonas Dromantas, paklaustas, kaip vertina derybas, atsakė: „Sakoma, kas bando vesti derybas, gali pralošti, o kas nebando, jau pralošė.“ J. Dromantas teigė, jog derėtis nebuvo malonu: „MAXIMA geranoriškai skyrė 500 000 Lt, taip pat sutvarkys valstybinę žemę, iš dabar esančio šiukšlyno padarys aikštelę, o mums vis negana.“
Visgi kai kurių Tarybos narių nuomone, tokie projektai turėtų būti derinami ir su Savivaldybės Saugaus eismo komisija. Kur įrengtos greitėjimo, lėtėjimo juostos? Akivaizdu, kad statomas objektas sukels papildomų problemų.
Reikalauti daugiau – reketas
„Bangos“ korespondentei apsilankius pas Administracijos direktorių Česlovą Banevičių buvo paaiškinta, jog bendrovė MAXIMA LT statybas vykdo pagal suderintą detalųjį planą. Anot jo, nebuvo pagrindo klausimą dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo teikti svarstyti Tarybai.
Č. Banevičius informavo, kad su bendrove derėjosi liepos pabaigoje vykusiame pasitarime. Jame rajono Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaidilutė Boreišienė sakė: „Pagal dokumentus bendras statinio plotas – 3119 kv. m, automobilių stovėjimo aikštelės MAXIMA LT UAB sklype – 2532 kv. m, valstybinės žemės plote – 5610 kv. m. Iš viso aikštelėje tilps 209 automobiliai. Pagal reikalavimus MAXIMA LT UAB užtektų ir 85 vietų aikštelės, tiek turėtų išsitekti jų teritorijoje, o valstybinėje žemėje įrengta aikštelė liks miesto reikmėms.“ Pasitarime dalyvavęs Administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas pridūrė, kad, jei ne bendrovė, tai pati Savivaldybė ir turėtų pagal galiojančius įstatymus įrengti visą reikiamą infrastruktūrą. Administracijos direktorius ir rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas akcentavo, kad niekas valstybinės žemės neatiduoda, įrengta aikštelė priklausys rajono Savivaldybei. Prašyti daugiau lėšų iš MAXIMA LT, Č. Banevičiaus ir V. Dačkausko nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo. Jie geranoriškai pasiūlė 500 000 Lt. „Reikalauti daugiau – reketas“, – sakė pašnekovai. Jie pridūrė, kad MAXIMA LT pagal papildomus susitarimus savo sąskaita įsipareigojo įrengti lėtėjimo ir greitėjimo juostas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. „Viskas suderinta su policija, kelių direkcija“, – tvirtino pašnekovai.
Pasiteiravome MAXIMA LT UAB atstovų, kodėl buvo nuspręsta miestui skirti būtent 500 000 Lt. Bendrovės Statybos departamento direktorius Egidijus Sudikas sakė, kad sudarinėdami investicinius planus ir planuodami, kokią sumą skirti miesto infrastruktūrai, jie remiasi detaliais skaičiavimais bei prognozėmis: „Įvertiname galimą pirkėjų srautą, jų perkamąją galią, išanalizuojame investicijų kituose miestuose, statant tokio tipo prekybos centrus duomenis, taip pat atsižvelgiame į sklypo, kuriame statomas prekybos centras kainą bei statusą. Įvertiname ir savo įsipareigojimus miestui.“ Anot E. Sudiko, statydama prekybos centrą Gargžduose MAXIMA LT, UAB yra įsipareigojusi įrengti įvažiavimą į sklypą, nuovažas, paplatinti gatves, įrengti ir miesto nuosavybėn perduoti automobilių stovėjimo aikštelę.
MAXIMA LT papildomas investicijas į miesto infrastruktūrą žada ir ateityje, Savivaldybei suformavus ir pareiškus pageidavimus. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės mero, neseniai vykusiame Strateginio planavimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta UAB MAXIMA LT statomo prekybos centro prieigose 2009-2010 metais siūlyti išspręsti saugumą Klaipėdos g. ir S. Dariaus ir S. Girėno sankryžoje; įrengti lėtėjimo juostą kairėje kelio Dauparai-Vėžaičiai pusėje nuo Smiltelės g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g.; rekonstruoti pėsčiųjų-dviračių taką su apšvietimu nuo Kretingos plento iki Laugalių kapinių; atnaujinti pėsčiųjų tako asfalto dangą Laugalių parke.
Pastatai laukia remonto
Netyla diskusijos ir dėl to, kam 500 000 Lt derėjo duoti. Rugpjūčio 28 d. vykusiame posėdyje Taryba nusprendė pusę šios sumos skirti Tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone programai įgyvendinti, o kitą pusę – Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios lauko apdailos darbams (balsavo „už“ 17 Tarybos narių iš 20). Kodėl buvo pasiūlytas būtent toks lėšų paskirstymas? „Bangoje“ apsilankęs Tarybos narys A. Liaudanskis akcentavo, kad tikrai nėra prieš lėšų skyrimą bažnyčiai. Tačiau, jo nuomone, Tarybos nariai pamiršo, kad Gargždų centre yra ir apleistas senosios vaistinės pastatas, kino teatras „Minija“. Jis pridūrė, kad ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui šiais metais neliko nė lito. „Gal vertėjo kitą pusę lėšų skirti būtent šiems pastatams, o ne Tūkstantmečio programai. Deja, kolegos Tarybos nariai tylėjo kaip vandens į burnas prisisėmę, nors per posėdžio pertrauką teko išgirsti ir kitokių nuomonių“, – svarstė jis. A. Liaudanskio įsitikinimu, būtų logiška, jei MAXIMA LT visą paramą pervestų į įsteigtą Tūkstantmečio fondą. „O po to pati Savivaldybė galėtų skirti lėšų ir bažnyčiai“, – sakė jis.
Savivaldybės vadovai neįžvelgia nieko blogo, kad MAXIMA LT paramą perves tiesiogiai bažnyčiai: „Tik sutaupysime laiko.“ Rajono meras akcentavo, kad senosios vaistinės pastatas taip pat nėra pamirštas. „Šių metų biudžete iš skolintų lėšų yra numatyta 119 tūkst. Lt pastato stogo remontui. Be to, pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programą bus taip pat stengiamasi gauti lėšų vaistinei rekonstruoti į administracines patalpas, kuriose galėtų įsikurti Gargždų turizmo informacijos centras. „Paraiška yra jau pateikta, liko sulaukti atsakymo“, – informavo Administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Valdas Pučkorius.
Vienos nekilnojamojo turto agentūros duomenimis, 1 aras komercinės paskirties žemės Gargždų centre atsieitų 40 000 Lt. 140 arų – milijonas. Kitos turto vertinimo agentūros duomenimis, 1 aras Gargžduose turėtų atsieiti nuo 5 iki 15 000 Lt. Dar kiti nekilnojamojo turto agentai tvirtino, jog tokios žemės 1 aro kaina turėtų būti apie 15 000 Lt.
Vadinasi, „Maxima“ verslininkai išlošė. Ir protingai padarė… Savo klientams jie įrengs erdvią automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje.
Agnė ADOMAITĖ
