Problema

Alkstančių šunų gaujos siaubia priemiestį


Uždarius sąvartyną Kalnuvėnuose, jame nebeliko maisto atliekų ten ir gretimose apylinkėse besilaikantiems ir besiveisiantiems sulaukėjusiems šunims. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad badaujantys gyvūnai taps pavojingi ne tik jų paukščiams bei galvijams, bet ir vaikams. Jie kreipėsi į Kretingalės ir Sendvario seniūnus, tačiau šių samdomo UAB „Nuaras“ pastangos menkai padeda, sulaukėjusių gyvūnų gaujos laksto po apylinkes, jų nemažėja.


Pagalbos šauksmas


„Bangos“ redakcija gavo kolektyvinį Kalotės, Kalnuvėnų kaimų ir Klaipėdos miesto gyventojų pasirašytą laišką, be redakcijos dar adresuotą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Jame trumpai išdėstyta apie sulaukėjusių šunų keliamą grėsmę ir prašoma valdžios institucijų į keliamą problemą „pažvelgti ne kaip į buitinę, o kaip į keliančią realią grėsmę su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis“. Gyventojai nuogąstauja, kad negaudami maisto gyvūnai darysis vis grėsmingesni, gali pulti vaikus, be to, yra pavojus, kad tarp jų gali pradėti plisti pasiutligė.


„Banga“ jau prieš keletą mėnesių rašė apie šią problemą. Tada gyventojų nuogąstavimus redakcijai išsakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Kalnuvėnų sąvartyno kasininkė prižiūrėtoja Nijolė Bružienė. Ji aiškino, jog grėsmė padidėjo, kai uždaromame sąvartyne nebeliko maisto atliekų. Tada Sendvario ir Kretingalės seniūnijų vadovai „Bangai“ tvirtino, kad reaguoja į kiekvieną gyventojų prašymą, yra sudarę sutartis su UAB „Nuaras“, kurio darbuotojai gaudo valkataujančius šunis. Deja, dabar gautame prašyme akcentuojama, kad Sendvario ir Kretingalės seniūnijų samdomo UAB „Nuaras“ veikla neduoda teigiamų rezultatų, gaujos šunų tebegąsdina žmones.


Siaučia agresyvūs šunys


Dalį šunų globoja apie sąvartyną gyvenantys benamiai. „Jie gyveno kartu su šeimininkais, saugojo juos ir dabar tebesaugo. Dabar nebeliko maisto, kurio pakako ir šunims, ir jų globėjams. Be šių po apylinkes laksto gaujos absoliučiai sulaukėjusių šunų. Eidama į darbą pati ne kartą esu patekusi į grėsmingą situaciją, sklinda kalbos, jog tarp benamių yra ir apkandžiotų. Jie neįpratę kreiptis pagalbos, tad ir konkrečių duomenų neturime“, – pasakojo N. Bružienė. Ji patikino, jog Sendvario seniūnija dažnai atsiunčia „Nuaro“ darbuotojus šunų gaudyti, tačiau šie savo turimomis priemonėmis negali jų pagauti, nes sulaukėję gyvūnai arti neprisileidžia.


Kalnuvėnuose įsigijęs ir jau susitvarkęs sodybą klaipėdiškis Benediktas (pavardės nenorėjo sakyti) teigė, kad šunys laksto aplink sodybą, bet kol kas žalos nepadarę. „Patys žmonės kalti. Savo akimis mačiau ant kelio prie šiukšlyno paliktą dėžę su mažais šuniukais. O kiek jų, jau suaugusių beširdžiai žmonės atveža ir palieka likimo valiai“, – piktinosi žmogus. To paties kaimo gyventoja Inga Puodytė, kasdien einanti į darbą Kalotės parduotuvėje, taip pat teigė neretai išsigąstanti stambių šunų gaujos. „Nebežinau, eiti ar sustoti, kūnas nutirpsta“, – neslėpė mergina. Savo sodyboje gyvenanti Žydrūnė Juciuvienė parodė tvirtai uždengtą triušiukų narvelį, į kurį dienomis paleisdavusi triušiukus dobiliukų paskanauti. „Šunys nustūmė sunkų dangtį, kurį net akmenimis prispausdavome. Liko vienas triušiukas“, – apgailestavo moteris. Gaujos šunų, ieškodamos ko nors ėdamo, pavakariais pasirodo beveik kasdien, sukinėjasi apie atliekų konteinerius, bėgioja po sodą.


„Mūsų sodas užtvertas, šunys neįeina. Pastebiu, kad jie net po kelis atlydi šiukšlyno gyventojus į Kalotės parduotuvę. Kol šeimininkas perkasi, šunys laksto aplink, paskui visi kartu vėl išeina į šiukšlyną. Kol kas jokios tragedijos neįvyko, bet būtų neblogai, jei benamių šunų neliktų, – svarstė kalotiškė Janina Mockienė. – Dažnai jie sukinėjasi apie namus, kur gyventojai laiko kalaites.“


Lėšų yra – rezultatų nėra


Klaipėdos rajono savivaldybei adresuotas laiškas perduotas administracijos Sveikatos skyriui. Vyriausioji inspektorė Raminta Petkutė užsiminė korespondentei, jog šios problemos nereikėtų eskaluoti, nes ji išsprendžiama. „Seniūnijos turi lėšų, gali kreiptis į UAB „Nuaras“, šie sugaudys valkataujančius šunis“, – teigė R. Petkutė. Valdininkė paaiškino, kad gyventojų prašymo kopijas perduos Sendvario ir Kretingalės seniūnams, o šie susitars su gyvūnų globos įmone UAB „Nuaras“.


Sendvario seniūnas Juozas Lingis teigia, jog reaguoja į kiekvieną gyventojų skundą, tačiau užduotis ne tokia jau paprasta. „Šaudyti benamių šunų neleidžiama, o juos sugauti ne taip paprasta, – guodėsi seniūnas. – Sąvartynas turėjo būti aptvertas, kad šunys į jį nepatektų ir negalėtų veistis. O dabar ir uždarytame tebesikapsto benamiai, su jais gyvena ir šunys. Jei „Nuaras“ nepajėgia sugaudyti šunų, kam sudaro sutartis? Pinigų gaudyti benamius gyvūnus pakanka, jei pritrūks, tikimės gauti papildomai, svarbu, kad būtų nauda.“


Abejotina gaudymo nauda


Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė „Bangai“ paaiškino, kad Kretingalės seniūnijai benamiams gyvūnams gaudyti šiemet skirta 10 000 Lt, Sendvario – 3 500 Lt. Deja, pinigai mokami ne tik už sugautus šunis. Pagal UAB „Nuaras“ įkainius aiškėja, jog mokėti tenka ir tada, kai šunų nepasiseka pagauti. Gaudytojų darbas pirmas keturias valandas kainuoja 100 Lt, jei tęsiasi ilgiau – po 25 Lt už valandą, už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą reikia mokėti po 1,25 Lt. Vieno gyvūno paėmimas, laikymas 3 paras ir eutanazija arba grąžinimas kainuoja 39 Lt, už vieno gyvūno paėmimą 10 parų karantino ir eutanaziją arba grąžinimą reikia mokėti 52 Lt. Transporto ir patalpų plovimas bei dezinfekavimas kainuoja 10 Lt, nuotolinis vieno gyvūno užmigdymas šautuvu – 45 Lt. Jei iškvietimas skubus arba įmonė dirba nedarbo ar švenčių dienomis, įkainiai didinami 25 proc.


Seniūnijos pagal sudarytas sutartis neretai atlygina „Nuarui“ patirtas kelionės, transporto amortizacijos bei darbo sąnaudas ir nesėkmės atveju.


UAB „Nuaras“ Klaipėdos filialo administratorė Irina Ščeponavičienė „Bangą“ patikino, jog Kalnuvėnuose dažnai lankosi. „Važiuodami rytais į darbą patys matome apie sąvartyną lakstančias šunų gaujas, tačiau pagauti juos sunku, – kalbėjo administratorė. Pasirodo, jog Klaipėdos filialas neturi licencijos šunims užmigdyti per nuotolį, o maistu jų taip pat neįmanoma prisivilioti. „Pusiau laukiniai gyvūnai atsargūs, neprisileidžia žmogaus arti, neįmanoma jų sugauti laukuose ar miške, – neslėpė situacijos I. Ščeponavičienė. – Patirtas išlaidas, nors ir nepavyksta gyvūno sugauti, turime susigrąžinti. Pagal patvirtintus įkainius seniūnijoms pateikiame sąskaitas.“ Administratorės nuomone, šunims išnaikinti tikslingiau būtų samdyti medžiotojus.


Specialisto nuomonė


Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apskrities gydytojo skyriaus vedėjas, apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis:


– Džiugu, kad laikraštis prabilo apie šią absoliučiai naują problemą, kurią, išmesdamas už durų savo augintinius, pagimdė pats žmogus. Atsirado naujas porūšis – sulaukėję naminiai gyvūnai, kurie itin pavojingi. Jų neišnaikinsi nei kaip laukinių, nei kaip naminių. Galų gale, tai ne vienos vietovės, o visos šalies ir gal net tarptautinė problema. Juk šunys nepaiso nei teritorijų, nei valstybių sienų. Tokios gaujos siautėja daugelyje pasaulio šalių. Esame gavę informaciją, jog Pamaskvėje sulaukėję šunys jau yra užpuolę ir žmones. Taigi, susirūpinimas dėl galimos grėsmės yra pagrįstas. Tiesioginė atsakomybė už pasekmes tenka Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybėms, merams. Blogiausia, kad šiai problemai spręsti nėra jokios teisinės bazės, net termino „sulaukėję naminiai gyvūnai“. „Nuaras“ yra bejėgis. Reikia sutelkti pastangas, reikia aiškintis, tartis, ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią sulaukėjusiems šunims daugintis. Pavojingi gyvūnai kovoja už būvį, jokių taisyklių nepaiso. Kreipsimės į abi savivaldybes, pats padarysiu viską, kas priklauso ir dar daugiau, kad gyventojai būtų saugūs.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių