Problema

Abiturientai nepritaria numatomam mokesčiui už studijas

Nebe pirmus metus Lietuvoje tebesitęsianti švietimo reforma kaskart pateikia naujų staigmenų. Jau parengtas projektas, kuriuo siūloma mokslą aukštosiose mokyklose visiems studentams padaryti mokamą. Jei šis projektas bus patvirtintas, nuo 2008-ųjų rugsėjo nustatytą kainą už studijas universitete ar kolegijoje turės mokėti kiekvienas įstojęs asmuo. Mokestis už studijas svyruos nuo 2 iki 5 tūkstančių litų per metus. Taigi galima paskaičiuoti, kad baigusiųjų studijas piniginė ištuštės apie 8-20 tūkstančių litų. Teiravomės, ką apie galimą mokesčio už studijas įvedimą mano mūsų rajono abiturientai.

Mokymosi kokybė nepagerės

Kristina Šakinytė, Endriejavo vidurinės mokyklos dvyliktokė: „Labai neigiamai vertinu projektą, siūlantį įvesti mokestį už studijas. Man kyla įtarimas, jog taip elgiamasi, nes aukštosios mokyklos nori daugiau nepriklausomumo, kad galėtų spekuliuoti surinktais pinigais. Spaudoje skaičiau vieno Vilniaus universiteto dėstytojo pasisakymą, kur jis retoriškai klausia, kodėl studentai į universitetą atvažiuoja naujausiais automobiliais, o dėstytojai vaikšto nuplyšusiais kostiumais. Manoma, kad įvestas mokestis leis rasti papildomų lėšų dėstytojų atlyginimams padidinti. Kodėl tai daroma studentų sąskaita? Manau, valstybė turėtų rasti kitokių būdų šioms problemoms spręsti. Pikta, nes teigiama, kad mokestis už studijas pagerins mokymo kokybę. Bet tai visiška nesąmonė. Daug gabių vaikų praras galimybę siekti aukštojo išsilavinimo. Juk ne visų tėvai galės mokėti tokias sumas. Tad gabūs vaikai praras galimybę studijuoti universitetuose, o juos užpildys tie, kurie turi pinigų. Aš ir dauguma mano klasės draugų jau dabar planuojame, ką reikės daryti, jei mokestis vis dėlto bus įvestas. Ketiname dirbti per vasarą ir taip bandyti susitaupyti pinigų mokslams. Ne vienam norinčiam mokytis aukštojoje mokykloje ir per mokslo metus gali tekti derinti studijas ir darbą, o nuo to mokymosi kokybė tikrai nepagerės.“

Vilčių teikia paskolų sistema

Deividas Ašmontas, Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos dvyliktokas: „Mano požiūris į siūlymą įvesti mokestį už studijas labai neigiamas. Manau, kad jo įvedimas ne tik komplikuos gabių, sunkiai besiverčiančiose šeimose gyvenančių mokinių galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, bet ir sudarys kliūtis rinktis tą specialybę, apie kurią svajoji. Juk kalbama apie tai, kad už skirtingas studijų programas bus numatytos skirtingos įmokos. Tad, tarkime, man gali būti per brangu studijuoti tą specialybę, apie kurią svajoju ir vien dėl kainos gali tekti pasirinkti kitą. Kažkiek vilčių teikia kuriama paskolų už studijas sistema. Manau, kad jau pamažu išmokome skolintis iš bankų, tad moksleiviai nebijos pasinaudoti paskolomis mokslui. Daugeliui tai tikriausiai bus vienintelė galimybė įgyti išsilavinimą. Mat įvedus mokestį už studijas išleisti atžalas mokytis nelengva bus ne tik sunkiai besiverčiantiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems tėvams. Juk reikės mokėti ir už mokslą, ir už pragyvenimą. Jei bus nustatyta didelė kaina už studijas, ir pats žadu pasinaudoti paskola.“

Gabų jaunimą – skatinti

Aušra Gavėnytė, Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos dvyliktokė: „Tikra nesąmonė, kad norintis mokytis jaunas žmogus turės valstybei mokėti už galimybę studijuoti. Esu įsitikinusi, kad valstybė turėtų skatinti jaunus gabius žmones, gerai besimokantiems skirti normalias stipendijas, už kurias būtų galima bent jau minimaliai pragyventi, diegti įvairias kitas skatinimo programas. O dabar viskas daroma atvirkščiai. Manau, kad apkrovimas mokesčiais už studijas tik dar labiau padidins išvažiuojančių iš Lietuvos jaunuolių skaičių. Juk ne visų tėvai galės skirti tokias sumas savo atžalų mokymuisi. Yra daugybė gabių kaimo vaikų, kurių tėvai tiesiog neišgali jų išleisti į mokslus. Įvedus mokestį už studijas, jie galutinai praras galimybę siekti aukštojo išsilavinimo. Mano tėvai tikriausiai galės mokėti už mano studijas, tačiau aš jaučiuosi kalta, jog teks pinigų prašyti iš jų. Todėl žadu ieškoti kokio darbelio, kad galėčiau pati save išlaikyti. Manau, kad dauguma studentų norėdami mokytis turės dirbti. Derinti mokslus ir darbą nėra lengva, tad natūralu, jog ne vienam kils abejonė, ką rinktis: pinigus ar mokslą.“

Paskatins išvažiuoti

Vaida Linkytė, Veiviržėnų gimnazijos abiturientė: „Mano nuomone, valstybės pareiga yra užtikrinti nemokamą mokslą. Net ir nemokant už mokslą, nemažai pajamų studentui reikia pragyvenimui. O dar jei reikės mokėti ir už studijas, tai daugumai neliks kitos išeities kaip ieškotis darbo. Tada daug mažiau laiko liks mokslams ir automatiškai nukentės studijų kokybė. Aš pati, jei reikės mokėti už studijas, žadu imti paskolą. Tai manęs visai nebaugina, jau turiu pavyzdį. Mano brolis studentas yra pasiėmęs paskolą mokesčiui už studijas bei pragyvenimui.“

Martynas Jucevičius, Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos dvyliktokas: „Manau, kad sprendimas įvesti mokestį už studijas neduos nieko gero, tik dar labiau paskatins jaunus žmones išvažiuoti iš Lietuvos. Ir ne tik dirbti, bet ir mokytis. Logiškai galvojant, kam mokėti pinigus už studijas čia, jei yra nemažai Europos valstybių, kurios siūlo ne tik nemokamą mokslą, bet ir suteikia stipendijas, gyvenamąją vietą, baigus studijas garantuoja darbą.“

Graži valdžios iniciatyva

<tex>Džiugu, kad gerai besimokantys mūsų rajono studentai paramos sulaukia iš rajono valdžios. Universitetuose ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose studijuojantys Klaipėdos rajono jaunuoliai remiami Savivaldybės tarybos prieš kelerius metus įsteigto Studijų rėmimo fondo. Jo stipendija yra skiriama tiems studentams, kurie mokosi be akademinių skolų ir kurių šeimų pajamos yra ne didesnės nei nustatyta. Iš fondo yra skiriamos trijų laipsnių stipendijos: 250, 200 ir 150 litų. Kokio laipsnio stipendiją skirti, sprendžia fondo valdyba, atsižvelgdama į materialinę studento padėtį ir pažangumą.

Milda JUDELYTĖ