Problema

Laikraščių prenumeratos pristatymas kaime kybo ant plauko

Lietuvoje daugiau kaip prieš šimtmetį gyvavusi knygnešystė gali atgimti laikraštnešystės pavidalu. Tokia prielaida sietina su AB „Lietuvos paštas“ ketinimu ateinančiais metais ženkliai didinti spaudos prenumeratos pristatymo įkainius, ypač kaimo vietovėse. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos nuomone, jei prenumeratos pristatymas įstatymiškai nebus pripažintas universaliąja paslauga, ateityje privatizavus paštą, kaimas gali likti be spaudos.

Dėl šios aktualios problemos asociacija kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, vyriausybines institucijas, Seimą. Trečiadienį, rugpjūčio 22 d., Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas, atsiliepdamas į asociacijos kreipimąsi, organizavo išplėstinį posėdį „Didėjantys „Lietuvos pašto“ prenumeratos pristatymo kaime įkainiai – iššūkis demokratijos plėtrai“. Ši tema sudomino net nacionalinę žiniasklaidą.

Ketinimas – didinti 2 kartus

AB „Lietuvos paštas“ Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybai pateikė periodinių leidinių prenumeratos analizę, kurios išvadose teigiama, kad 2008 metais prenumeratos pristatymo įkainius kaimo teritorijoje reikėtų padidinti 2 kartus, miesto – 1,7 karto. Paštas tokį ketinimą motyvavo nepelningos paslaugos sąnaudomis ir mažais paštininkų atlyginimais. Asociacija atkreipė dėmesį, jog toks drastiškas prenumeratos pristatymo kainų didėjimas gilintų socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo ir ribotų kaimo žmonių teisę į informaciją, ypač vietos savivaldos, kurios sklaida yra demokratijos pagrindas. Šiai minčiai pritarė Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas, minėtame posėdyje pakvietęs diskusijai kelių Seimo komitetų, Susisiekimo, Žemės ūkio, Kultūros, Finansų ministerijos, AB „Lietuvos paštas“, Ryšių reguliavimo tarnybos, Žurnalistų sąjungos, kaimo bendruomenių, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos ir kt. atstovus.

 Didėtų socialinė atskirtis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos nariai posėdyje atkreipė dėmesį, kad AB „Lietuvos paštas“ turi monopolinę padėtį pristatant prenumeratą kaimo vietovėse, kuriose nėra įsikūrusių kitų platinimo tarnybų, be to, neveikia spaudos kioskai, atokesniuose kaimuose nėra net stacionarių parduotuvių. Vadinasi, kaimo žmonės, jei ženkliai didėtų prenumeratos pristatymas, negalėtų ne tik prenumeruoti, bet neturėtų galimybės net nusipirkti laikraščio. Prieš šimtmetį gyvavusi tradicija nešti lietuvišką knygą dabar transformuotųsi į laikraščio parvežimą iš miesto kaimynams vienas kito paprašius.

Ženkliai didinant prenumeratos pristatymo įkainius, tuo pačiu didėtų ir bendroji laikraščio prenumeratos kaina. Tai neigiamai atsilieptų kaimo žmonių finansinėms galimybėms prenumeruoti spaudą, dar labiau didėtų ir dabar akivaizdi socialinė atskirtis tarp miestų ir kaimų.

Didžiausia vietinių laikraščių prenumeratorių dalis yra būtent kaimo žmonės. Birželio mėnesį Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo teigiama, kad, tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 17 proc. žmonių, o didžioji dalis šalies gyventojų – statistiniai, kurie turi labai skaičiuoti ir paskirstyti išlaidas būtiniausiems poreikiams, nes neturi reikiamo pajamų dydžio. Daugiausia nuo nepritekliaus kenčia kaimas, o mažiausiai – didieji miestai. Tad dauguma vietinių laikraščių leidėjų, realiai žinodami situaciją, siekdami išlaikyti prenumeratorių skaičių, pastaruosius metus nekėlė laikraščių prenumeratos kainų. Nors per tą laiką pagerėjo laikraščių kokybė ir apimtis. Leidėjų nuostata – investuoti į laikraščio plėtrą nepažeidžiant prenumeratorių galimybių prenumeruoti.

Politikai gynė informacijos teisę

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 27 proc. lietuvių apie politinius įvykius dažniausiai sužino iš dienraščio „Lietuvos rytas“. Antroje vietoje daugiau kaip 25 proc. – iš regioninio ar vietinio laikraščio. Įvairios apklausos signalizuoja, kad laikraščių ar žurnalų prenumerata Lietuvoje tampa vis didesnė retenybė. Tačiau mažų gyvenviečių gyventojai spaudos leidinius prenumeruoja dažniau nei gyvenantys didmiesčiuose. Gyvenvietėse nacionalinį dienraštį prenumeruoja 23 proc. apklaustųjų, vietos laikraštį – 40 proc. apklaustųjų.

„Vietos laikraštis yra labiausiai prieinama žiniasklaidos priemonė rajonų gyventojams. Be to, vietos laikraščiai turi gilias skaitytojų tradicijas, aktualiausiai atspindi rajonų problemas, geriausiai žino to regiono žmonių lūkesčius. Vietos laikraščiai aktyviai dalyvauja visuomenės moralinės gerovės stiprinimo veikloje, dažnai yra įvairių švietėjiškų, kultūrinių, sportinių renginių informaciniai rėmėjai“, – minėtame posėdyje kalbėjo Seimo narė Dalia Teišerskytė. Ji siūlė „Lietuvos paštui“ gerinti valdymą, o atlygimų paprastiems laiškininkams resursų ieškoti 12 aukštų „Lietuvos pašto“ administraciniame pastate, anot parlamentarės, „prifarširuoto“ nežinia ką veikiančių pašto valdininkų. Jai pritarė ir Seimo narė Audronė Pitrėnienė, akcentavusi „Lietuvos pašto“ vadovybės atsakomybę už padarytas klaidas. Seimo narės nuomone, ne prenumeratos pristatymo kainos lėmė nepelningą pašto veiklą.

Apklausų duomenys rodo, jog vietos laikraščiai turi skaitytojų pasitikėjimo mandatą. Tai patvirtina ir Seime pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus R. Gudaičio metinis pranešimas, kuriame atkreiptas dėmesys į žymiai didesnę vietos laikraščių leidėjų atsakomybę ir etiką. „Rajonų ir miestų laikraščiai turi didžiausią tiražą savo regionuose. Vietos laikraščių tikslas – išlikti vietos bendruomenių pagrindiniais informacijos šaltiniais, pilietiškumo ir demokratijos skleidėjais. Tai įmanoma išlaikyti tik esant teisingam, nešališkam ir logiškam požiūriui valstybės mastu“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius, primindamas, jog tiek miesto, tiek kaimo žmonės turi turėti lygias teises į informaciją. Politikai akcentavo, jog keičiant Pašto įstatymą dėl universaliosios paslaugos nereikėtų prisidengti Europos Sąjungos direktyvomis, o ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi žmonėms.

Rūpestis – valstybinis

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas informuoti visuomenę apie savo veiklą (6 str.). O žiniasklaidos misija – viešai platinti informaciją, kuri padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina pilietiškumą ir valstybės pažangą. Kadangi AB „Lietuvos paštas“ akcijas valdo Lietuvos valstybė, būtina pasirūpinti, kad didinant įkainius nenukentėtų kaimo žmonių informuotumas, jų galimybė turint informaciją kontroliuoti vietinės valdžios darbą. Būtina ieškoti mechanizmo, amortizuojančio spaudos pristatymo įkainių didėjimą kaimo teritorijoje. Turint omenyje tai, kad paštas yra šios paslaugos monopolininkas.

Asociacija, atsižvelgdama į visuomenės interesą, siūlo prenumeratos pristatymo įkainių didėjimą kaimo teritorijose kompensuoti iš valstybės biudžeto, t.y. dotuoti. Šiuo tikslu būtina kai kurių teisės aktų pataisa. Vienas iš tokių – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame spaudos prenumeratos pristatymą įteisinti universaliąja pašto paslauga. Kol to nėra padaryta, AB „Lietuvos paštas“ motyvuodamas tuo, jog spaudos prenumeratos pristatymas nėra pašto prievolė, bet kada gali atsisakyti šios paslaugos.

Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto išplėstiniame posėdyje sudaryta darbo grupė, kuri parengs atitinkamas įstatymų pataisas, garantuojančias privalomą prenumeratos pristatymą kaimo vietovėse.

Apie asociaciją

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija vienija Lietuvos rajonų ir miestų laikraščių leidėjus. Veiklos tikslas – skatinti spaudos laisvę, demokratinės, teisinės ir pilietinės visuomenės plėtrą, sudaryti sąlygas vietos laikraščių leidėjams ir žurnalistams kelti savo kvalifikaciją, ugdyti savimonę, saviraišką ir pilietiškumą. Asociacija organizuoja visuomenės švietėjišką veiklą, dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose.

Šiuo metu asociacijoje, kuri įkurta 2004 m., yra 31 narys, leidžiantis rajonų ir miestų laikraščius. Vienas iš aktyviausių asociacijos narių yra Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ ir „Vakarų Lietuvą“ leidžiantys laikraščiai. Bendras asociacijos laikraščių tiražas – apie 200 000 egz.

Vilija BUTKUVIENĖ