Problema

Antkopčio kaimas – civilizacijos užmirštoje saloje


Antkopčio kaimas Vėžaičių seniūnijoje glaudžiasi prie kelių. Iš pradžių prie vieškelio, paskui, pirmoje praėjusio amžiaus pusėje, prie Žemaičių plento, o nuo 1970 m. prie automagistralės Kaunas-Klaipėda. Kol eismas naująja automagistrale nebuvo intensyvus, žmonės ir pėsti be rūpesčių ėjo, ir vežimai važiavo.


Galynėjasi su automobilių srautais


– Dabar, – sako viena to kaimo gyventojų Barbora Antužienė, – kai reikia pereiti automagistralę, pradedi stresuoti iš vakaro…


Anot jos, tai košmaras, nes automobilių srautai lekia neregėtais greičiais. Vasarą šeštadieniais ir sekmadieniais, pasak B. Antužienės, norint pereiti į kitą automagistralės pusę, reikia laukti gerą valandą, nes abiem juostomis rieda didžiuliai automobilių srautai. Greitis, kaip žinoma, vasarą ribojamas tik iki 130 kilometrų per valandą, žiemą – iki 110. Tačiau, kaip pastebi antkoptiškiai, kadangi automagistralės danga kruopščiai prižiūrima, automobilių greičiai mažai skiriasi ir vasarą, ir žiemą. Anot policijos pareigūnų, panašiais greičiais važiuojant visiškai sausu asfaltu stabdymo kelias bus 50-60 metrų. Daug kas dar priklausys nuo automobilio techninės būklės, vairuotojo pastabumo, situacijos kelyje. O juk važiuoja ir greičiau. Ši vieta prie kaimo jau pažymėta septynių žmonių žūtimi ir, be jokios abejonės, ne viena dešimtimi avarinių situacijų. Kaimo žmonės čia per dieną, ko gero, po kelias dešimtis kartų ypač vasarą pažeidinėja eismo taisykles.


Gali bausti


Antkoptyje šiuo metu yra 45 sodybos, gyvena apie 140 žmonių. Kitoje automagistralės pusėje yra ne vieno antkoptiškio žemės, vasarą ten ganosi gyvuliai, jiems reikia vežti vandenį, važiuoti melžti karves, o ir bet koks žingsnis iš namų kelionei į Vėžaičius, Gargždus ar Klaipėdą susijęs su neteisėtu automagistralės perėjimu. Kelių eismo taisyklių 217 punkto pirmoji dalis skelbia, kad keliuose, pažymėtuose automagistralės ženklu (būtent toks ir yra kelias Kaunas-Klaipėda), nei išilgai, nei skersai negalima eiti pėstiesiems, taip pat vadelioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais ir kitomis transporto priemonėmis, kurios nevažiuoja greičiau kaip 60 kilometrų per valandą. Policininkai, budintys keliuose, gali bausti pažeidėjus. Šiuo atveju beveik visą kaimą ir vaikus, grįžtančius iš mokyklos. Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokytojai pasakojo, kad žemesnių klasių moksleiviai parvežami apie 13 val., o aukštesnių klasių grįžta maršrutiniais autobusais vėliau ir jie, išlipę iš autobuso Žemaičių plente, priversti eiti per automagistralę kiekvieną kartą rizikuodami savo sveikata ar gyvybe.


Senoliai magistralės jau neįveikia


– Dar gerai, – sako Aniceta Pagojienė, – kad jauni sugeba greitai perbėgti tą kelią, o mes, seni, jau ir nebevažiuojame į miestą, nes tiesiog bijome būti suvažinėti.


Senolė skundėsi, kad Antkoptyje jau senokai neliko (gal jau dešimt metų) medicinos punkto, nėra bibliotekos, kultūros namų ar jų filialo, o paskutiniu metu neliko ir parduotuvės. A. Pagojienė sako, jog kartą per savaitę iš Rietavo atvažiuoja autoparduotuvė. Senesnieji prisiperka duonos, druskos. Tai visų užmirštas kaimas. Šyptelėję žmonės prašė pasiteirauti, ar rajone yra nors viena partija, kuri savo programoje numatytų išlaisvinti Antkoptį – kaimą tarsi civilizacijos užmirštoje saloje. Antkopčio bendruomenės pirmininkas Jonas Mockus ta proga korespondentui priminė, jog jau du kartus rašė į Susisiekimo ministeriją dėl šios problemos. Abu kartus gauti atsakymai neguodė. Valdininkai apeliavo į tai, kad trūksta lėšų, kad jų ieškoma.


Kelias bus?


Korespondentui teko šnekėtis ir su valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotoju Kazimieru Eirošiumi. Jis teigė, kad kelio po automagistrale įrengimo klausimas jau buvo svarstomas. Dabar samprotaujama, kad geriausias ir pigiausias variantas būtų išnaudoti po automagistralės tiltu tekančio Veiviržo upelio gana plačią erdvę. Vienu atveju būtų galima kelią įrengti šalia upelio vagos, o dar geresniu – upelio vandenis kaip ir per Žemaičių plentą leisti per perlaidą. Tada jokių kliūčių įrengti kelią, panašų į tą, kuris yra tarp Vėžaičių ir buvusio mėsos perdirbimo cecho „Skinija“. Antkopčio bendruomenės pirmininkas J. Mockus teigė, kad tai jų bendruomenės mintis. Tačiau kelininkai skundėsi, kad būta kliūčių dėl žemės, nes savininkas kažkodėl nesutiko, kad naujas keliukas iš po tilto eitų šalia jo sodybos. Nėra žinoma, ar toks atsakymas buvo iš tiesų, tačiau kelio rengimas vilkinamas.


Kai teko kalbėtis su rajono Savivaldybės darbuotojais dėl to, kad Antkoptyje nėra medicinos punkto, šie vartojo stebuklingą žodį „neapsimoka“, nes gyvena mažai žmonių ir dabar daugiausia gydomasi tabletėmis. Ta proga prisimenant, kad Lietuvoje dažnai vartojamas žodis „demokratija“, nejučiomis pagalvoji, kad šios sąvokos prasmė netaikoma Antkopčio kaimo, esančio tarsi civilizacijos užmirštoje saloje, žmonėms.


Antanas SAKALAUSKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių