Problema

Įbaugintus sendvariškius politikai ir pareigūnai ragino prižvelgti kaimyno kiemą


Šiltuoju metų sezonu Sendvario seniūnijoje įsigalėję vagys privertė bendruomenių, policijos bei politikos atstovus susėsti prie diskusijų stalo. Per šiuos metus seniūnijoje užregistruotos 75 nusikalstamos veikos, iš jų 51 vagystė. Apie tendencingų nusikaltimų priežastis ir galimybę padėti priemiestinei seniūnijai su Klaipėdos apskrities ir rajono policijos komisariatų vadovais kalbėjosi vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga bei rajono politikai. Papildomų policijos pajėgų negausiančios bendruomenės sulaukė prašymų būti pilietiškiems ir savo akylumu gerinti Sendvario seniūnijos kriminogeninę situaciją. Mat naujakuriai Klaipėdos pašonėje nelinkę rakinti nei durų, nei automobilių.


Telkiasi dėl ramybės


Penktadienį surengtoje diskusijoje-pasitarime „Sendvario seniūnijos kriminogeninės padėties gerinimo perspektyvos“ dalyvavo tik dalis bendruomenių atstovų. Taip tikėtasi išvengti plėšikų įsibauginusių sendvariškių antplūdžio. Vienas iš susitikimo iniciatorių Sendvario seniūnijos jungtinės kaimų bendruomenių pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Raimondas Simonavičius teigė bendraudamas su gyventojais gaunantis daug informacijos, kad pastaruoju metu Sendvario seniūnijoje itin suaktyvėjo nusikalstama veikla. „Beveik kiekvieną naktį gaunami pranešimai iš įvairių seniūnijos kaimų apie bandytus apvogti ir apvogtus individualius namus, dingusius daiktus iš kiemų, pavogtas transporto priemones. Gyvendamas šioje seniūnijoje ir pats pasigendu policijos patrulių, ypač naktį, o kalbėdamasis su policijos pareigūnais išgirstu, kad toks nurodymas jiems duotas „iš viršaus“, nes nėra pinigų mokėti už naktinį darbą. Suprantu, kad kiekviename kieme policininko nepastatysi, tačiau suvieniję bendras pajėgas, pasitelkę bendruomenės narius, seniūnaičius, policijos rėmėjus, galime sužinti nusikalstamumą“, – susitikimo priežastį įvardijo R. Simonavičius.


Lyderiai – vagys


Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas teigė, kad bendros nusikalstamumo augimo tendencijos Sendvario seniūnijoje nesiskiria nuo kitų priemiesčio seniūnijų. Visgi Klaipėdos rajonas nusikalstamumo augimu pasižymi – visoje šalyje nusikalstamumo lygis pastaraisiais metais, anot rajono Policijos komisariato viršininko, kilo daugiau kaip 10 proc., o Klaipėdos rajone – 25 proc. Esą tai nesuvaldomai pakoregavo besiplečianti priemiestinė teritorija. „Klaipėdos rajoną akivaizdžiai galima skirti į dvi dalis – dalį iki Gargždų miesto ir už jo. Situacija šiose dalyse skiriasi kaip diena ir naktis. Rajono gilumoje nusikalstamumas ženkliai mažesnis, o Sendvario, Priekulės ir ypač Dituvos soduose, taip pat Kretingalės seniūnijoje nusikalstamumo lygis ne pirmus metus yra aukštas“, – teigė E. Zbarauskas.


Esą ir statistika diskutuotina – iki liepos 20 d. Sendvario seniūnijoje buvo užregistruotos 75 nusikalstamos veikos, iš jų 38 ištirtos. Tai esą geras rodiklis, tačiau pareigūnus jaudina tai, kad iš minėto nusikaltimų skaičiaus net 51 – vagystės.


Nėra kam dirbti


Rajono Policijos komisariato viršininkas akcentavo pačių gyventojų atsainumą nesaugant turto. „Sendvario seniūnija – lyg vienas nebaigtas statyti statybos objektas. Didžiausia bėda, kad šiuo metu didelė dalis tų statybų sustojo ir turtas kai kur paliktas pusiau likimo valiai. Akivaizdžiai daugiausia vagiami įrankiai ir statybinės medžiagos. Tai brangūs ir lengvai realizuojami daiktai. Tokia pat situacija dėl apvogtų automobilių – jie gatvėse paliekami su rankinėmis, kompiuteriais ir net neužrakinami. Juk tai kaip masalas traukia vagis“, – vardijo rajono PK viršininkas.


Pagal vagysčių iš gyvenamųjų namų statistiką tik viena vagystė įvyko name, kuriame buvo įrengta signalizacija. Apvogti 9 įrengti ar nebaigti įrengti namai be apsaugos. Todėl E. Zbarauskas ragino gyventojus pasirūpinti būsto apsauga, mat atskiro patrulinio ekipažo seniūnijoje pastatyti nėra galimybių. „Pareigūnų poreikis yra gal dešimteriopai didesnis bei mes turime pajėgų. Komisariate labai trūksta darbuotojų, yra nesukomplektuotų pareigybių, tačiau tam neturime lėšų. Be to, jau kurį laiką matome, kad policininko profesija tapo labai nepatraukli jaunimui“, – ne pirmą kartą akcentavo E. Zbarauskas.


Ragina vienytis


Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas taip pat akcentavo pareigūnų ir darbo krūvio disproporcijas. „Klaipėdos mieste, kuris gyventojų skaičiumi nepalyginamas su Sendvario seniūnija, per parą budi vos 3–4 patrulių ekipažai. Mūsų funkcija tampa tik reagavimas į iškvietimus, kurių vasarą gauname apie 200 per parą“, – teigė V. Kazlauskas.


Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas metė akmenį į policijos rėmėjų daržą – esą tikrų pagalbininkų yra vienetai, nors pažymėjimų išdalyta daug. Jis siūlė Sendvariui išbandyti šiauliečių pavyzdį, kur vieno politiko iniciatyva buvo inicijuoti savanoriški saugos būriai. Anot jo, itin veiksmingas pačių gyventojų budrumas prižvelgiant ne tik savo, bet ir kaimynų kiemus.


Viceministras pažadų nežarstė


Išklausęs policijos bei bendruomenių atstovų nuogąstavimus, vidaus reikalų viceministras M. Ladiga teigė: „Mane neblogai nuteikia tai, kad esate aktyvūs ir organizuojate tokius susitikimus. Žinau statistiką ir sunkumus, apie kuriuos buvo kalbama. Bet yra viena bendra tiesa – viena policija ir jūs vieni ar kitos tarnybos neišspręs nusikalstamumo problemų. Padėti gali glaudus bendradarbiavimas.“ Tačiau viceministras priminė, kad policija yra atskira struktūra, kuriai skiriami savarankiški asignavimai ir ministerija esą tiesiogiai pagalbos negalėtų suteikti. „Nežinau, kiek ministerija gali jums padėti. Pasakysiu, kad naktį Vilniuje budi 3 patrulių ekipažai. Pagalvokit, kokie yra miestų masteliai. Lėšų tikrai turime nedaug, tačiau stengiamės, dirbame“, – nuo pažadų gynėsi viceministras. M. Ladiga įsitikinęs, kad šį klausimą reikia kelti bendraujant su Seimo nariais. „Įstatymus priima Seimas, o ministerija policijai nevadovauja. Pasiekimu laikyčiau jau tai, kad šiais metais policijai skirta ne mažiau lėšų nei pernai. Tačiau stebuklų nebus. Reikia ieškoti kitų galimybių“, – teigė jis ir visgi pažadėjo pagalbą ministeriniu lygiu.


Tačiau svečias negailėjo kritikos praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusiam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. „Prieš jį priimant politikai savo kalbose akcentavo, kad papildomų lėšų įstatymo pakeitimas nepareikalaus. Kiek jis jau pareikalavo vien jūsų komisariato išlaidų?“ – ironiškai klausė M. Ladiga. Pareigūnai neslepia, kad reagavimas į šeimyninius barnius atima daug laiko, reikalauja papildomų lėšų kurui, o neretai nuvykus į įvykio vietą šeimos barnis jau būna virtęs taika.


Radailių bendruomenės pirmininkas Aivaras Vasylius taip pat buvo įsitikinęs, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais nepagrįstai reaguojama aukščiausiu A ar B lygiu, t. y., kai patrulių ekipažas turi atvykti per 12–20 minučių. Anot jo, neretai tokie atvejai varžo pareigūnų galimybes atvykti į kitas nusikaltimų ar įvykių vietas.


Klaipėdos rajono PK viršininkas E. Zbarauskas teigė, jos būtent šis įstatymas iškreipia statistiką – jei nebūtų registruojami šeimyninių konfliktų atvejai, nusikalstamumo rodiklis rajone būtų žemesnis nei pernai.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių