Problema

Ugniagesiams nėra nei laiko, nei pinigų švęsti profesinę šventę


Pastarosiomis dienomis kaimuose įsiplieskiantys gaisrai neleidžia Gargždų PGT atsikvėpti. Ankstesniais metais šis darbymetis prasidėdavęs po šv. Florijono dienos, ugniagesių profesinės šventės dienos. Tačiau šiemet anksčiau nei įprastai sausais, karštais orais pamaloninęs pavasaris atnešė ir bėdų žmonėms, o gaisrininkams – vargo. Krizės šmėkla verčia taupyti, todėl šiais metais jie savo šventę paminės tik mintyse ir širdyse, nors jų pasirinktas sunkus darbas tapo gyvenimo būdu.


Gaisras įbaugino judrėniškius


Šį pirmadienį Gargždų PGT ugniagesiai su kitomis pajėgomis malšino Šiūpariuose, karstų gamybos įmonėje, kilusį gaisrą. Ugnis buvo persimetusi ir į šalia plytinčią pievą – išdegė apie 3 ha plotas.


Antradienį apie 13.40 val. jie gavo pranešimą, kad Judrėnuose dega ūkinis pastatas. Atvykę gaisrininkai miestelio pakraštyje, Vingio gatvėje, pamatė liepsnojančią malkų rietuvę, sukrautą prie medinės daržinės galo. Liepsnos siaubė ne tik ją, bet ir po bendru stogu esantį ūkinį pastatą.


Gaisras, kilęs Stasio Kundroto sodyboje, kėsinosi pasiglemžti ir už keliasdešimt metrų buvusius pastatus. Nuo karščio išsilydė plastikinės lentelės, kuriomis buvo apkalta S. Kundroto troba. Taip pat nukentėjo ir kaimynų Dargių namo siena. „Gesindami išgirdome, jog dega kaimynės Elenos Dyglienės namas, – pasakojo Gargždų PGT viršininkas, pulkininkas leitenantas Stanislovas Petrikas. – Pasirodo, kibirkštis užkrito ant medinio kraigo ir užsiliepsnojo. Teko nuplėšti šiferio lakštus, pilti vandenį.“


Netrukus išgąstingas riksmas, jog dega tos pačios kaimynės tvartas. Nuo vėjo atneštos kibirkšties užsiliepsnojo jame kaboję drabužiai, liepsna kilo į pastogę, kur buvo sukrautas šienas.


Pasak S. Petriko, čia buvo atsiradęs ne vienas gaisro židinys, bet, laimei, jie laiku užgesinti. Kai kurie gyventojai pylė ant savo namų vandenį, kad šie neužsidegtų.


Pareigūnas akcentavo, kad tuo metu pūtęs itin stiprus vėjas galėjo užtraukti didesnę nelaimę, jeigu nebūtų pakrypęs kita, mažiau pavojinga kryptimi.


Judrėniškius įbaugino gaisras. Jį gesino 2 Veiviržėnų ugniagesių autocisternos, Endriejavo bei 2 Gargždų PGT ekipažai. Taip pat dirbo ir Judrėnų seniūnijos ugniagesys, turintis gaisro gesinimo techniką.


Senolis neįvertino situacijos


Taigi supleškėjo 92-ejų metų Stasio Kundroto daržinė, ugnis pasiglemžė visų pastatų stogą, įlūžo ūkinio pastato medinė perdanga, apdegė malkų rietuvė. Žala – 40 tūkst. litų. Senolį ištiko šokas – teko kviesti greitąją, kad medikai suteiktų medicininę pagalbą.


Pasak S. Petriko, jis ir sukėlė gaisrą. „Tą dieną jis sumanė dervuoti tvoros stulpelius. Prie daržinės užsikūręs lauželį, kaitino dervą. Vėjuotą dieną plaikstėsi kibirkštys, ir beregint užsidegė netoli sukrautos malkos. Taigi senolis neįvertino situacijos“, – kalbėjo pareigūnas.


Jis stebėjosi ir kitų rajono gyventojų atsainumu. „Žmonės piktinasi, kodėl mes „kabinėjamės“ dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nevykdymo, replikuoja, girdi, mes neatlyginsime žalos, jei kils gaisras. Betgi nuo gaisro nukentėjusieji pirmiausia pas mus atskuba pažymos, o po to – į Savivaldybę pašalpos. Todėl privalu laikytis reikalavimų, kad nepakenktų nei sau, nei kaimynams“, – kalbėjo S. Petrikas.


Jis akcentavo, jog pastarosiomis karštomis vėjuotomis dienomis ugniagesiai pastebi ne vietoje deginamus laužus. Žmonės baudžiami, įspėjami per spaudą, kad to nedarytų, bet vis tiek elgiasi, kaip jiems patinka. Beje, miestuose ir miesteliuose draudžiama kūrenti laužus. Pareigūnas taip pat priminė, kad šiuo metu padidėjęs pavojus kilti gaisrams miškuose.


Reforma


S. Petrikas kalbėjo, kad šiemet vykdoma reforma, po kurios liks dviejų lygių priešgaisrinė apsauga.


„Bus valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Savivaldybės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Jai bus perduota Priekulės komanda“, – pasakojo jis.


Pareigūno teigimu, rajono Savivaldybės taryba patvirtins ugniagesių komandų skaičių, išlaikomų iš biudžeto lėšų.


Pagal skaičiavimus, rajono teritorijoje, be Gargždų PGT, turėtų būti 4 Savivaldybės ugniagesių komandos. Taryba nuspręs, kurios liks.


Pasak S. Petriko, gyventojams nenaudinga panaikinus ugniagesių komandą. Juk vietiniai gaisrininkai atvyksta į gaisrą pirmieji, kad sulaikytų ugnies plitimą, kol atvyksta papildomos pajėgos.


„Tačiau optimizuojant priešgaisrinės apsaugos išdėstymo tinklą, pradėta taupyti. Sudėtingiausia padėtis dėl priešgaisrinių padalinių reagavimo į įvykį Judrėnų seniūnijoje“, – apgailestavo S. Petrikas.


Jis akcentavo, kad Judrėnų seniūnijoje turi dirbti ugniagesys. Juk iš Gargždų į šį miestelį atvykti gaisrininkams prireikia beveik 40 minučių. Ugniagesiai negali skubėti greičiau nei 90 km per valandą.


Ugniagesyba – gyvenimo būdas


Pasak S. Petriko, šiemet tradicinio ugniagesių šventės minėjimo nebus. Taupant lėšas, atsisakyta gaisrinės technikos demonstravimo miesto gatvėmis. „Taupome degalus. Ir ne tik – kovo mėnesį išjungėme šildymą garažuose, nors gaisrinei technikai tai labai svarbu, kad galėtume operatyviai išvykti į gaisrą“, – kalbėjo pareigūnas.


Gargždų PGT trūksta dviejų ugniagesių – vienas etatas laisvas taupant lėšas, taip pat ir administratoriaus etatas.


Sumažinti ugniagesių atlyginimai, tačiau gargždiškiai pareigūnai basi neprotestavo prie šalies valdžios rūmų. „Dirbame savo pasirinktą darbą, kuris tapo mūsų gyvenimo būdu, – kalbėjo S. Petrikas. – Mūsų žmonės darbštūs – laisvalaikiu jie dirba papildomai, kad galėtų išlaikyti šeimas.“


Beje, Stanislovo Petriko šeimoje dar du ugniagesiai: šią profesiją pasirinkęs sūnus ir marti.


Pernai rajone kilo 301 gaisras.


Šiemet iki balandžio 29 d. Gargždų PGT užregistruoti 136 gaisrai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 85.


Šiais metais ugnyje žuvo 3 žmonės.


Šiemet daugiau gaisrų atvirose teritorijose: 69, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 40.


Šiemet žolė degė 42 kartus, o praėjusiais metais – 27.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių