Projektas

Vietinė rinkliava baigs šiukšlynų erą

Praėjusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo atidėtas sprendimas rajone įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tarybos nariams iškilo abejonių, kodėl vietinė rinkliava atliekų turėtojams skaičiuojama pagal turimo ar naudojamo nekilnojamojo turto plotą, taip pat kodėl nustatyti būtent tokie rinkliavos dydžiai ir iš viso, kam reikalinga ta vietinė rinkliava.

Tuo tarpu Klaipėdos mieste vietinė rinkliava jau bus įvesta nuo kitų metų pradžios. Rinkliava pakeis iki šiol uostamiestyje galiojusius mokesčius už atliekų išvežimą. Vietinę rinkliavą miesto Tarybos sprendimu administruos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kuriame jau įkurtas atskiras rinkliavos administravimo skyrius. Vietinę rinkliavą kitais metais ketina įsivesti Palangos, Neringos ir kitos apskrities savivaldybės.

Mokestis – pagal plotą

„Tikslesnio metodo, kaip skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal turimą nekilnojamojo turto plotą, kol kas nėra“, – sakė KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Arvydas Piepalius. „Šiais laikais žmonės aktyviai keliasi iš vietos į vietą, vienur gyvena, kitur dirba, nuomoja, pernuomoja butus, išvažiuoja į užsienį. Tad kaip įmanoma tokiomis aplinkybėmis teisingai suskaičiuoti žmones, gyvenančius konkrečiame bute? Arba štai vasaros sezono metu kaip įvertinti atliekų kiekius, jų turėtojus? Juk nemažai poilsiautojų suvažiuoja ir į Klaipėdos rajoną. Kas turi sumokėti už jų paliekamų atliekų tvarkymą? Kaimynai? Savivaldybė? Tuo tarpu nekilnojamasis turtas yra tvirtesnis atskaitos taškas, nes įvedant vietinę rinkliavą remiamasi konkrečia Registro duomenų baze“, – sakė A. Piepalius. KRATC duomenimis, Klaipėdoje už atliekų tvarkymą nemoka apie 30 proc. įmonių ir gyventojų. O kiek nemokančių už atliekas yra Klaipėdos rajone? Matyt, lengviau būtų suskaičiuoti mokančiuosius…

Pasak A. Piepaliaus, vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal turimą plotą sugalvota ne šiandien ir ne vakar. Dar 2002-aisiais buvo pasirašytas Europos Komisijos ir LR Vyriausybės finansinis memorandumas dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros. Jo pagrindu patvirtintas atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir vystymo projektas regione, kuriam finansuoti skiriama 11,7 mln. eurų (50 proc. negrąžintina ES parama, 20 proc. valstybės lėšos, 30 proc. – skolintos lėšos). Už šias lėšas iki 2009 metų numatoma pastatyti regioninį sąvartyną, įrengti 14 atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių, uždaryti ir rekultivuoti 7 pagrindinius bei 31 vietinį sąvartyną apskrityje. Bendra apskrities savivaldybių įmonė – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – yra ES paramos gavėjas bei visos vieningos atliekų tvarkymo sistemos organizatorius. KRATC kartu su savivaldybių, tarp jų ir Klaipėdos rajono, specialistais, aplinkos, komunalinio ūkio, teisės ekspertais parengė ir su visomis savivaldybėmis suderino visą paketą reikalingų dokumentų iš esmės naujai, kokybiškai atliekų tvarkymo sistemai regione funkcionuoti. Pernai Klaipėdos apskrities savivaldybių merai pasirašė susitarimą, kuriame buvo įsipareigota organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, remiantis vienodais principais tam, kad ji veiktų efektyviai. Vienas iš šių principų – vietinė rinkliava, kuri turi būti įvesta kiekvienoje iš septynių apskrities savivaldybių.

Už atliekas teks mokėti daugiau

Savivaldybės tarybos patvirtinta vietinė rinkliava pakeistų esamus mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą. Pasak KRATC skyriaus viršininko Arvydo Piepaliaus, vietinės rinkliavos tektų mokėti daugiau, nes į jos dydį įskaičiuoti kaštai tokių paslaugų, už kurias atliekų turėtojai niekad nėra mokėję. Tai naujų atliekų (buities pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos ir kt.) srautų tvarkymas, modernaus sąvartyno eksploatacija, lėšų kaupimas jam uždaryti, senųjų sąvartynų rekultivavimo sąnaudos, atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimas ir kt. Kasmet sparčiai auga ir atliekų kiekiai. KRATC duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajone vienas gyventojas mieste per metus išmeta 299,2 kg atliekų, kaime – 162,4 kg. Dabar daugiabučių gyventojai už atliekų išvežimą vidutiniškai moka po 1,42 lito už 1 kv. m ploto per metus. Įvedus vietinę rinkliavą mokestis sudarytų vidutiniškai 1,09 (kaime) – 2,16 (mieste) lito. Atitinkamai ligoninėms – 2,58 ir 2,64 lito, mokykloms – 0,56 ir 0,65 lito, maisto parduotuvėms – 7,80 ir 10 litų, ne maisto parduotuvėms – 4,95 ir 6,45 lito už 1 kv. metrą ploto per metus. Vietinės rinkliavos projektas buvo pateiktas apsvarstyti gyvenamuosius namus administruojančioms bendrovėms, atliekų tvarkytojams, vežėjams.

Taigi, anot A. Piepaliaus, dauguma atliekų turėtojų, įvedus vietinę rinkliavą, nepajustų didelio skirtumo tarp senų ir naujų sąskaitų. Aišku, kas iki šiol nemokėjo už atliekų tvarkymą, tam vietinė rinkliava bus nepageidaujamas mokestis. Pavyzdžiui, asmeniui, įsigijusiam verslo liudijimą ir licenciją, per metus reikėtų sumokėti nustatyta vietinę rinkliavą – 42 litus. Iki šiol tokie smulkieji verslininkai, žinoma, su išimtimis už atliekų tvarkymą išvis nemoka. Už atliekas vietinę rinkliavą tektų mokėti sodų bendrijų nariams – po 75 litus per metus už vieną sklypą, taip pat garažų bendrijų nariams – po 14 litų už vieną garažo valdą. Individualių namų savininkams vietinės rinkliavos mokestis mieste siektų 240 litų per metus, kaime – 120 litų.

Turi būti tvarkomasi civilizuotai

Daugelis jau turbūt užmiršo prie daugiabučių kadaise pypsėjusias šiukšlių išvežimo mašinas. Jas pakeitė modernesnis atliekų surinkimo būdas – atliekų konteineriai. Dabar jau pradedame mokytis buitines atliekas rūšiuoti, nes išmestas daiktas gali būti panaudojamas kaip žaliava dar ne vieną kartą ir tokiu būdu saugomi gamtiniai ištekliai. Mažiau kaip po dvejų metų rajone, taip pat visoje apskrityje neliks nė vieno šiukšlyno, kurie kažkodėl buvo įrengiami buvusiuose karjeruose, prie miškų, upelių ir ilgus metus teršė žemę, vandenis, orą. Apskrityje liks tik vienas aplinkos neteršiantis sąvartynas Dumpiuose, įrengtas pagal griežtus ES aplinkosauginius reikalavimus. Tik į jį kitais metais bus galima vežti komunalines atliekas iš visos Klaipėdos apskrities, ir, žinoma, iš Klaipėdos rajono, nes Kiškėnų sąvartynas bus uždarytas. Dumpių sąvartynas – tai vienas iš pirmųjų modernių sąvartynų Lietuvoje, kuriems statyti milijonus litų skyrė ne tik Europos Sąjungos paramos fondai, bet ir Lietuvos valstybė. Taip gyventi ir tvarkytis, kaip buvome įpratę nuo seno, jau negalima. Atliekų kiekiai nuolat auga, nes auga vartojimas. Atliekose skęsta jau ne tik gyvenamoji aplinka, bet vis labiau užteršiami miškai, pakelės, upės… Žiemą užsukus į kurį nors kaimą kvapą gniaužia smogas, nes kaimynai vienas kitą nuodija krosnyse degindami „bambalius“ ir kitas atliekas. Civilizuota Europa atliekas jau seniai tvarko pagal tą patį modelį, kuris bandomas per atliekų ūkio reformą įdiegti ir pas mus – ne tik Klaipėdos rajone, apskrityje, bet visoje šalyje. Atliekų sektoriaus reforma yra pripažinta valstybinės reikšmės projektu. Vienas iš svarbiausių vieningos atliekų tvarkymo sistemos principų – „teršėjas moka“ kaip tik ir įgyvendinamas per vietinę rinkliavą. Susimokėjusiam vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą vėžaitiškiui ar endriejaviškiui kažin ar bekils noras senas padangas, sofą ar statybines atliekas tempti kur nors toliau nuo namų ir išversti miškelyje. O ko bevargti ir slapstytis nuo kaimynų, jei žmogus jau bus sumokėjęs už paslaugą ir turės teisę reikalauti, kad jam netrūktų konteinerių, kad jie būtų išvežami laiku, kad jam patogu būtų atiduoti negabaritines atliekas. Kuo daugiau bus surenkama vietinės rinkliavos į savivaldybės biudžetą, tuo daugiau bus galima padaryti švarinant mūsų gyvenamąją aplinką. Pasak A. Piepaliaus, klaipėdiečių, kurie jau nuo kitų metų mokės vietinę rinkliavą, patogumui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre bus įvestas „karštas telefonas“, veiks mobili priežiūros grupė, kuri kontroliuos atliekų tvarkymą mieste. „Naujovės sunkiai skinasi kelią, bet mes turime anksčiau ar vėliau išsiugdyti tausojamąjį požiūrį į aplinką, kurioje gyvename. Pagal tą patį tvarkymosi modelį gyvenantys vakariečiai irgi ne per vienerius metus išmoko taip švariai gyventi, kad net sąvartynai jiems dabar tampa nebereikalingi – viskas perdirbama į žaliavas ir energiją. Manau, toks laikas ateis ir pas mus, norime to ar nenorime“, – sakė A. Piepalius.

Apie vietinę rinkliavą ir kitą informaciją apie kuriamą naują atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos apskrityje galima daugiau sužinoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje http://www.kratc.lt arba tel. 430398.

Janina TILVIKAITĖ