Rajono metų mokytojos: būti geram sunkiau nei protingam

Rajono metų mokytojos: būti geram sunkiau nei protingam

Klaipėdos rajono metų mokytojas – S. Venckienę, R. Birgėlienę, I. Koncevičienę ir – ketvirtadienį Žvejų rūmuose pasveikino ir Seimo narys Bronius Markauskas (kairėje) bei jo padėjėjas Raimundas Daubaris.

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse Klaipėdos žvejų rūmuose buvo pagerbtos trys Metų mokytojo vardo premijas pelniusios rajone dirbančios pedagogės – Raminta Birgėlienė, Irena Koncevičienė ir Svaja Venckienė.

Tradicija pagerbti pedagogus, renkant Metų mokytojus ir skiriant kiekvienam iš jų po 500 Eur premijas, trečius metus iš eilės puoselėjama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos iniciatyva. Taip atliepiama į valstybės prioritetą – švietimą ir siekį atkurti mokytojo profesijos prestižą.

Profesiją paveldėjo iš mamos

„Pedagogas turi būti reik­lus sau ir ugdytiniams, kartu mokytis. Labai svarbu taikyti šiuolaikinius ugdymo metodus, eiti koja kojon su naujomis technologijomis. Domėtis jaunimo pomėgiais, temas panaudoti diskusijose, projektinėse veik­lose. Bendrumas tarp mokytojų atsiranda tik žiūrint viena kryptimi – į ateitį. O Lietuvos ateitis – vaikai“, – įsitikinusi viena iš trijų Metų mokytojo vardą pelniusi Gargždų „Minijos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė R. Birgėlienė.

Kitąmet ji minės pedagoginės veiklos 20-metį. R. Birgėlienė pati kadaise baigė I vidurinę mokyklą, o dabar dirba šioje švietimo įstaigoje. Pasirinkti pedagogės kelią paskatino mama, kuri taip pat buvo mokytoja. „Dirbdamas pedagogu pamatai, kaip auga mokiniai. Tiek dalykine, tiek žmogiškąja prasme jie keičiasi. Mokytojas gali būti tuo vedliu į gyvenimą, gal net parodyti kryptį, kur link pasukti. Būti šalia yra didelė laimė. Tai reikia vertinti“, – pedagoginio darbo privalumus vardijo pašnekovė.

Anot jos, šiuolaikinis mokinys jau kitoks. Jis guvus, reikalaujantis, drąsiai reiškiantis savo mintis, einantis į priekį šimtamyliais batais: „Kartais reikia stabdyti, kad susikauptų, perskaitytų užduotį, išgirstų, ką mokytojas kalba. Dabartinį mokinį visur lydi triukšmas – didžiulis kiekis informacijos. Šiame informacijos sraute svarbu nepasiklysti, atrasti tinkamus sprendimus.“ XXI a. mokyti informacinių technologijų tuo pačiu metu ir lengva, ir sunku. Mokiniams tenka įrodyti, kad mokslas apie kompiuterius – tai ne vien žaidimų pasaulis.

Kone visas R. Birgėlienės laisvas laikas yra skirtas pamokoms pasiruošti, projektams vykdyti, seminarams vesti. Tai tapo ir pomėgiu.

„Malonu, kad darbai, šalies ir tarptautiniai projektai buvo matomi ir įvertinti. Man didelė garbė. Sveikina kolegos, buvę mokytojai. Džiugių akimirkų tikrumą sunku nupasakoti“, – gavusi Metų mokytojos titulą kalbėjo R. Birgėlienė.

Muzika – savęs pažinimo link

Priekulės muzikos mokyklos akordeono specialybės mokytoja metodininkė I. Koncevičienė prisipažino nesitikėjusi tokio įvertinimo. Tačiau jis džiugina ir nuteikia optimistiškai, tai paskata dirbti dar geriau.

I. Koncevičienė nuo mažens mėgo muziką, tad dar mokykloje pradėjo lankyti būrelį, kur mokė groti akordeonu. „Puikiai sekėsi. Tėvai nupirko akordeoną. Mokytojas pasiūlė tėvams leisti mane į muzikos mokyklą. Tuo metu Klaipėdoje buvo tik viena muzikos mokykla. Konkursas didžiulis, nes stojančiųjų buvo labai daug, ypač į akordeono specialybę. Teko apie pusmetį ruoštis privačiai. Kai įstojau, prasidėjo mano kelias profesio­nalaus muzikavimo link. Pamilau akordeoną. Turėjau svajonę tapti muzikos mokytoja, kuri išsipildė. Jau 45 metus dirbu Priekulės muzikos mokykloje“, – „Bangai“ pasakojo pedagogė iš Klaipėdos.

Muzika yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. „Ji mane išmokė dvasiškai susikaupti, įsigilinti į vidinį pasaulį, įsiklausyti, suprasti kitą žmogų, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, taip pat muzika skatina būti geresnei. Be muzikos civilizuotas žmogus negali apsieiti“, – įsitikinusi pašnekovė. Galbūt dėl to ji ugdo ne tik menininkus, bet, pasitelkdama muzikos meną, stiprina mokinio asmenybę, sugebančią prasmingai veikti įvairiausiomis aplinkybėmis. „Siekiu, kad vaikų suinteresuotumas būtų ne tik veik­los rezultatais, bet ir pačia veikla. Ugdymo procese orientuojuosi į asmenybės kūrybiškumą, meninės raiškos skatinimą, motyvuotą mokymąsi, profesinio pasirinkimo palaikymą“, – atvirai sako muzikė.

Platus pedagogės mąstymas lemia, jog daugelis mokinių, pasirinkusių akordeono specialybę, ją ir pabaigia. Atkrenta tik labai maža dalis. I. Koncevičienės ugdytiniai  – šalies ir tarptautinių konkursų laureatai, pelnę pačių įvairiausių apdovanojimų. Pedagogės nuomone, puikius rezultatus lemia talentas, darbas ir meilė muzikai. Žinoma, priklauso ir nuo mokytojo darbo, mokinių bei tėvų. Tai, anot I. Koncevičienės, auksinis trikampis. Tik bendromis jėgomis įmanoma pasiekti tikslą.

Lydi kūryba ir improvizacija

Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė S. Venckienė kiekvieną rytą važiuodama į darbą iš Šiūparių pradeda rikiuoti savo mintis ir planus, kaip dirbs. Tačiau visi planai dažniausiai žlunga per pirmąsias pamokos minutes ir lieka tik kūryba ir improvizacija. „Specialiųjų poreikių vaikai nenuspėjami kaip lietuviškas oras. Jie tokie skirtingi, kad tikrai reikia būti labai išradingam ir kūrybingam, norint pasiekti bent kažkokių rezultatų“,  – įsitikinusi pašnekovė.

Doviluose mokosi net 14 autizmo spektro sutrikimą turinčių mokinių, 8 turi intelekto sutrikimą. Tokių vaikų ugdymas reikalauja kitokio mokymo, požiūrio. „Mūsų šalyje į negalią turinčius vaikus vis dar žiūrime kaip per padidinamąjį stiklą. Jei keli neurotipiniai pirmokai susimušė – tai adaptacija, o jei autistiškas vaikas numetė knygas nuo stalo – tai jau agresija, kelianti pavojų kitiems. Mes, suaugusieji, suteikiame sau dieviškų galių skirstyti vaikus: šitie gali mokytis kartu su visais, o jau šitie turi mokytis kažkur... Nei jie turi, nei ką. Esame viena visuomenė, o tos visuomenės viena dalis yra kitokie vaikai. Daug kas priklauso ir nuo mokyklos bendruomenės požiūrio, iniciatyvumo ir noro tobulėti. Reikėtų pradėti galvoti, kaip vaikui padėti, ką jis geriausiai moka, o ne dejuoti, ko jis vis dar nemoka“, – teigia S. Venckienė.

Jos nuomone, būtų idealu, jei klasėse dirbtų po 2–3 mokytojus: „Tada atsirastų pradingusi ramybė ir taip norima kokybė. Dirbant su tokiais vaikais neužtenka universitetinių žinių – reikia nuolat mokytis. Dirbdama ISADD LIETUVA terapeute turiu galimybę gauti kokybiškas konsultacijas ir mokymus, kuriuos veda užsienio specialistai. Autistiškų vaikų labai sparčiai daugėja, jie vis dažniau lanko bendrojo ugdymo įstaigas. Tai gerai, bet... trūksta žmogiškųjų resursų, t. y. specialiai apmokytų žmonių, kaip dirbti su tokiais vaikais. Jeigu specialistai abejoja, nežino, kaip mokyti, tai ką daryti klasės, dalyko mokytojui, kurio klasėje sėdi ir galbūt būsimi mokslininkai, užsisvajoję dailininkai, o kur dar tiesiog juokdariai ar atėję į mokyklą gerai praleisti laiką? Mums visiems dar reikia išmokti gyventi su skirtingais žmonėmis. Tarptautinės mokytojų dienos proga palinkėčiau būti tiesiog geriems, nes būti geram sunkiau nei protingam.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Jaučiam vietoj „jamam“

Tviskančios parduotuvių vitrinos vilioja atverti pinigines dovanoms. Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybos ir pramogų sostine tituluojamame „Akropolyje“ vykusi akcija „Jamam“ sutraukė…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar patinka tatuiruotės?