Rasti daiktai laukia šeimininkų
Jeigu atpažinote tegu ir seniai pamestą savo daiktą, galite ateiti į redakcijos reklamos skyrių ir apžiūrėti. Jeigu ką nors radote, taip pat esate laukiamas „Bangoje“ – skelbimus „Rasta“ spausdiname nemokamai. Taigi padaryti gerą darbą nieko nekainuoja.
Vieniems lemta ką nors pamesti, kitiems – atrasti. Apie radinius daug metų nemokamai skelbiame „Bangoje“. Pamesti asmens dokumentai, piniginės, telefonai, automobilių numeriai, auskarai, žiedai ir kiti daiktai grąžinami savininkui, tačiau kai kurie radiniai redakcijoje guli ne vienerius metus. O ko tik išsiblaškę žmonės nepalieka prekybos centruose, vaistinėse, gydymo įstaigose ir kitur!
Vieni ieško, kiti ne
„Savo namo kieme radau telefoną“, – atėjęs į redakciją praėjusią savaitę parodė radinį vyriškis. Kitą dieną, kai „Bangoje“ buvo išspausdintas šis skelbimas, vyriškis paskambino, kad telefono savininkas atsiradęs bemat. Pirmojo šių metų „Bangos“ numerio skyrelyje „Rasta“ skelbėme apie du telefonus ir piniginę – visada po švenčių (tiek, žiemą, tiek vasarą) pamestų daiktų padaugėja. Tačiau nei telefonų, nei vaikiškos piniginės kol kas niekas neatsiėmė. „Telefono ieškančiųjų buvo, bet rastasis paprastas, ne išmanusis“, – pasiteiravus, ar atsiliepė savininkas, atsakė gargždiškė Irena. Kitas telefonas irgi tebėra pas radusįjį.
Kol kas niekas neatsiėmė ir auskaro, kurį gargždiškė Valentina praėjusių metų pabaigoje rado viename Gargždų prekybos centre. „Tebeturiu ir pernai atrastą auksinį auskarą. Nors „Bangoje“ skelbėme, niekas neatsiliepė“, – stebėjosi moteris. Gal vieni vadovaujasi liaudies išmintimi, jog nesidžiauk radęs, neverk pametęs, ir į paieškas numoja ranka, o gal jie ne vietiniai ir mūsų laikraščio neskaito?
Tačiau būna, jog žmonės pamesto daikto ieško atkakliai. Grandinėlės pasigedusi gargždiškė Elena nelaukė, kol kas paskelbs apie radinį, ir pati į „Bangą“ atnešė skelbimą. „Po dviejų skelbimų laikraštyje paskambino moteris ir papasakojo, kad grandinėlę rado vaistinėje. Ji man buvo labai brangi, todėl labai džiaugiausi, kai grąžino“, – sakė Elena.
Paprašo ir atlygio
Tadas, pametęs piniginę su dokumentais, irgi atėjo su skelbimu į redakciją: „Paskelbus paskambino žmogus ir pasiūlė susitikti. Paimti radinio nuėjo tėtis. Grąžindamas piniginę, kurioje pinigų jau nebebuvo, žmogus paprašė 20 eurų. Susigrąžinau tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą.“ Tadas prisipažino, kad ir anksčiau buvo pametęs piniginę, tačiau atsilyginti niekas neprašė. Už nuoširdų ačiū jis ir pats yra grąžinęs svetimą piniginę.
Valgykloje „Bulvė“ pernai buvo paliktos dvi vaikiškos striukės, o vieną kažkas atrado kelyje Maciuičių link… Kiek pirštinių, šalikų, kepurių ir kt. paliekame gydymo įstaigose, kultūros centruose, vaistinėse, autobusuose…
Pervertusi praėjusių metų paskutinių trijų mėnesių „Bangos“ numerius, suskaičiavau 13 skelbimų apie rastus daiktus. Dokumentų turėjo pasigesti keturi išsiblaškę žmonės. Vienas iš jų pametė juos kartu su pinigine, kitas turbūt susierzino pastebėjęs, kad nebeturi draudimo kortelės. Ant savęs, ko gero, pyko pamiršusieji kažkur skėtį ir dviratį. Tradiciškai daugiausia pamesta raktų – rasti 5 ir vienas raktų ryšulys. Kas tiki prietarais, sako, jog rasti surūdijusius raktus reiškia laimę. Tačiau prieš kelerius metus vienam gargždiškiui „pasisekė“ rasti kažkieno dantų plokštelę…
Redakcijoje – šimtai raktų
Vieni radusieji pamestą daiktą palieka redakcijoje, kiti nešasi namo, galbūt tikėdamiesi iš užuomaršos atlygio, dar kiti paskambina, kad išspausdintume skelbimą, tad ne visų radinių likimas mums žinomas.
Šiuo metu „Bangos“ redakcijoje – keli šimtai butų, namų, garažų, automobilių raktų su pakabukais ir be jų. Laukdami savo šeimininkų, kai kurie raktai net surūdijo, o kelios piniginės per laiką sudrisko net nenešiojamos. Pametusieji akinius turbūt jau įsigijo naujus, nereikalingi niekam ir du mobilieji telefonai. Seniai sustojo dviejų moteriškų laikrodžių rodyklės… Maišelį su trikotažiniais marškinėliais pametęs mokinukas turbūt juos jau bus išaugęs. Bet visa tai redakcijoje dar saugoma ir laukia savo šeimininkų.
Iki šiol niekas neatsiėmė nė vieno kompensuojamųjų vaistų paso. Jų redakcijoje yra užsilikę net keturi. Dviejų piliečių pasų ir 5 asmens tapatybės kortelių (viena iš jų – vokiška) irgi niekas nesiteirauja. Šeimos archyvą galėtų papildyti 5 gimimo liudijimai (3 tos pačios šeimos), vienas santuokos liudijimas, darbo knygelė, trečios klasės traktorininko mašinisto pažymėjimas, tinkuotojos, dažytojos statybininkės diplomas, socialinio draudimo, studento, du vairuotojo, saugos darbe atestavimo pažymėjimai. Kai kurių dokumentų galiojimo laikas jau pasibaigęs. Keturios banko kortelės, matyt, jau užblokuotos, o jų savininkai įsigijo naujas. Ar pametusiajam dar reikalingas Klaipėdos miesto viešojo transporto elektroninis bilietas? O kino klubo nario kortelė? Ar ypatingai svarbių klientų agentas, netekęs savo pažymėjimo, tebedirba savo darbą? Kurį laiką bent keliolikai išsiblaškėlių teko pamiršti apie nuolaidas prekybos centruose ir vaistinėse, nes nuolaidų kortelės su piniginėmis arba be jų irgi atsidūrė redakcijoje. Keista, kad kai kurių radinių savininkai, apsidžiaugę, kad atsirado tai, ką buvo pametę, vis dėlto į redakciją neatvyko ir daikto ar dokumento nesusigrąžino. Vienas iš tokių radinių – daugiau nei 10 metų pas mus saugomas aplankas su skaitmenine topografine žemės sklypo nuotrauka.
