Rašytojos knygose – atgaivintas Mažosios Lietuvos žmonių gyvenimas, pagerbtas jų atminimas

Teodoras ir Edita Barauskai tarp lietuvininkių pamario dainininkių.

Šiomis dienomis paminėjome priekuliškės rašytojos, kraštotyrininkės, pedagogės Editos Barauskienės 80-metį. Sukaktuvininkę pasveikino bičiuliai, artimieji, kaimynai. Lietuvininkų melodijų puoselėtojos dainininkės nuo pamario sveikino ją senovinėmis krašto dainomis su išmintingais palinkėjimais. Jubiliatei padėkos žodžius už rūpinimąsi kultūros paveldu, jos atkaklų kraštovaizdžio gynimą tarė Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

Tautos išgyventą laikmetį geriausiai įvertina autorės kūryba. Lentynose rikiuojasi devynios solidžios istorinės atminties knygos. Dešimtoji – paprūsės kronikų ir pasakojimų „Gyvasis lietuvybės kraujas“ tęsinys įteiktas „Eglės“ leidyklai Klaipėdoje, o autorės kompiuteryje susikaupę tekstai ir trečiajai knygai…

Savo knygose Edita literatūriškai priartina mūsų protėvių gyvenimus prie šių dienų žmogaus. Vaizdingi pasakojimai apie ryškias Mažosios Lietuvos asmenybes, dariusias ir darančias įtaką kultūrai, tautos ir literatūros istorijai dvidešimtajame amžiuje, atskleidė daugelį didvyrių, kurie kentėjo už pasiaukojamą meilę, atsidavimą tėvynei ir valstybei, jų likimai klostėsi tragiškai. Per pastaruosius penkerius metus susikaupė dešimtys autentiškų faktų, kuriuos autorė skiria Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo šimtmečiui, kurį minėsime netrukus – 2023-iaisiais.

Buvusios klasės draugės Rūta Budrytė ir Edita Kurpreikšytė-Barauskienė.

Edita sako, jog ne visi yra girdėję ir žino apie anų metų įvykius, o istorikų veikalai daugumai skaitytojų neprieinami, tad tikisi, kad jos surinkti literatūriniai pasakojimai bus suprantami visiems: moksleiviams, studentams, istorijos mėgėjams, miesto ir kaimo skaitytojams.

Džiugu pripažinti, kad nė viena Editos Barauskienės knyga neliko be skaitytojų ir visuomenės teigiamo įvertinimo. 1998 metais išleista pirmoji knyga apie šio krašto įžymiąją rašytoją Ievą Simonaitytę „Vyžeikių karalienė“ ir 2006 metais jos sudaryta pasakojimų knyga „Mažas miestelis prie didelio kelio“ (apie Priekulės istoriją, jos žmones ir pokario įvykius) pelnė Ievos Simonaitytės premijas. Po metų išėjęs istorinis romanas apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“ buvo apdovanotas Martyno Jankaus premija. Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį (2009 m.) Amerikos lietuvių tautinė sąjunga Editai Barauskienei premiją skyrė už pateiktą konkursui istorinio romano „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ rankraštį.

Pasakojimais apie ilgą kelią Lietuvos krikšto ir valstybingumo link knygoje „Karūna žalčių karaliui“ autorė pažymėjo Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį. Tuos pasakojimus knygoje emocingai papildo mūsų kraštietės grafikės Ievos Labutytės estampai. Knygos autorė apdovanota rašytojo Jono Marcinkevičiaus premija.

2014 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukakčiai išleido naują Editos knygą „Tolminkiemio sodininkas“, už kurią autorė buvo apdovanota jubiliejiniu medaliu „Širdings brolau“.

Ir tai ne visas jubiliatės kūrybinis kraitis. Be to, keletas autorinių knygų išleista vokiečių kalba. Todėl pelnytai vienas jos kūrybos gerbėjų, leidyklos „Eglė“ vadovas klaipėdiškis Antanas Stanevičius yra pasakęs, jog niekas kitas negalėjo parašyti tokių knygų, tik Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme. Editai Barauskienei suteiktas Gargždų miesto garbės pilietės vardas.

Rašytoja yra gimusi Mažojoje Lietuvoje. Mokėsi Saugų vidurinėje mokykloje, studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 1967-ųjų dirbo Priekulėje. Šioje mokykloje įkūrė kraštotyros muziejų, rūpinosi krašto gamtosauga ir kultūros paveldo išsaugojimu, išgyveno visa, kas susiję su gimtojo krašto ir žmonių vilčių naikinimu sovietmečiu, uoliai dalyvavo Atgimimo įvykiuose. Visa tai atsispindi jos raštuose. Ir šia proga kartu su atvykusia pasveikinti klasės drauge, taip pat pedagoge Rūta Budryte iš Rietavo su džiaugsmu prisiminė savo mokyk­linius laikus, mokytojus, suteikusius ne tik mokslo žinių, bet ir pakylėjusius nepasiduoti sovietmečio ideologiniam spaudimui, siunčia geriausius linkėjimus buvusiai klasės auklėtojai gargždiškei Levitai Dagelienei. Gražios ir kūrybiškos vasaros Jums, Edita, linki Jūsų knygų skaitytojai. Lauksime naujų leidinių.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių