Realus sergamumas hepatitu – neaiškus

Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, net 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tačiau realus sergamumas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl jie nepatenka į oficialią sergamumo statistiką. Jie lieka nenustatyti ir neužregistruoti. Nežiūrint sergamumo ūmiu hepatitu B mažėjimo tendencijos Lietuvoje, visgi šis rodiklis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra vienas aukščiausių greta Latvijos ir Rumunijos. Todėl ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga.

Nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau, pasak PSO, 95-99 proc. sergančiųjų hepatitu C galima visiškai išgydyti ir taip užkirsti kelią hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. PSO pranešime spaudai pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje – pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas.

Šiandien Lietuvoje šeimos gydytojai jau turi galimybę paskirti kepenų funkcijos (kepenų fermentų) tyrimus, kurie, esant hepatitų infekcijai, būna pakitę. Nustačius pakitimus, pacientai siunčiami specialistų – gydytojų infektologų ar gydytojų gastroenterologų konsultacijai, kurie skiria sudėtingus, ligos eigą įvertinančius tyrimus ir, esant atitinkamiems tyrimų rodikliams, skiria gydymą. Lietuvos medikų teigimu, nuo 2015 m. šalyje įregistravus ir ėmus taikyti naujos rūšies preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, naujieji vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio.

ULAC medikai primena, kad virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E) sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. ES šalyse trečdalis susirgusiųjų ūmių hepatitų B yra užsikrėtę per heteroseksualius santykius, Lietuvoje penktadalis. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Hepatitas A plinta fekaliniu – oraliniu būdu per užterštą maistą, vandenį arba artimą sąlytį. Nuo hepatito A ir B galima pasiskiepyti.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių