Ruošiamas 2020–2025 metų ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planas

„Seniūnai iki rugsėjo 1 dienos Savivaldybei turės pateikti planuojamų rekonstruoti kelių sąrašą, kurį tvirtins naujai išrinkta Taryba“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Banevičius.Šią savaitę su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi kalbamės apie pasiruošimą kelių priežiūrai ir remontui, 2020–2025 m. ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano rengimą.

Visai neseniai vyko susitikimas su seniūnais dėl kelių priežiūros. Kas buvo aptarta?

Sprendėme einamuosius klausimus dėl kelių priežiūros, remonto bei kelių registracijos, naujos finansavimo tvarkos.

Pasitarime taip pat dalyvavo rangovai, atsakingi už vietinės reikšmės kelių (gatvių) paprastojo ir kapitalinio, išdaužų remonto bei kelių ženklų įrengimo ir remonto darbus. Buvo nutarta, kad seniūnai iki balandžio 1 dienos su rangovais aptars planuojamų darbų apimtis, vykdomų darbų vertes bei suderins preliminarius darbų vykdymo kalendorinius grafikus.

Svarbu tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informavo savivaldybes, kad, norint gauti finansavimą kelių priežiūrai ir remontui, reikia vykdyti kelių (gatvių) inventorizavimą ir atlikti turto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nuo 2020 metų Lietuvos automobilių kelių direkcija lėšas savivaldybėms skirstys pagal registruotų kelių rodiklius. Jei neturėsime registruotų kelių Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai mažės dotacijos keliams (gatvėms) rekonstruoti. Buvo siūlymų paslaugas pirkti centralizuotai, tačiau dėl laiko trūkumo pasiūlyta seniūnijoms proporcingai paskirstyti lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams vykdyti, bei seniūnijoms vykdyti pirkimo procedūras ir koordinuoti skubų kelių (gatvių) kontrolinių (geodezinių) nuotraukų ir kadastrinių bylų parengimą. Turto valdymo skyrius organizuos statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Statybos ir kelių priežiūros skyrius seniūnams pasiūlė pirmiausia vykdyti ir koordinuoti kelių, kuriuos planuojama rekonstruoti, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, po to registravimą vykdyti centralizuotai. Pasitarime nutarėme, kad seniūnai vienus metus vykdys viešųjų pirkimų procedūras, koordinuos kontrolinių (geodezinių) nuotraukų ir kadastrinių bylų parengimą. Tuo pat metu Geodezijos ir GIS skyrius kartu su Turto valdymo skyriumi centralizuotai organizuos viešųjų pirkimų procedūras visų kelių (gatvių) teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registre.

Pradedamas rengti ir 2020–2025 m. ilgalaikis susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planas. Kas jame numatoma?

Pirmiausia, finansavimo tvarka nesikeičia. Lėšos kelių priežiūrai ir remontui seniūnijoms skiriamos pagal deklaruotų gyventojų skaičių ir inventorizuotų kelių (gatvių) ilgį. Šiuo metu situacija yra tokia: Agluonėnų seniūnijoje – 1181 gyventojas, 53,1 km kelių; Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – 3915 gyventojai, 68,7 km kelių; Dovilų seniūnijoje – 5560 gyventojų, 116,9 km kelių; Endriejavo seniūnijoje – 1597 gyventojai, 77,6 km kelių; Judrėnų seniūnijoje – 683 gyventojai, 42,4 km kelių; Gargždų seniūnijoje – 15720 gyventojų, 60,6 km kelių; Kretingalės seniūnijoje – 5391 gyventojas, 137,5 km kelių; Priekulės seniūnijoje – 9164 gyventojai – 139,3 km kelių; Sendvario seniūnijoje – 9871 gyventojas, 86,8 km kelių; Veiviržėnų seniūnijoje – 2890 gyventojų, 127,5 km kelių; Vėžaičių seniūnijoje – 4607 gyventojai, 153,2 km kelių.

2020–2025 m. Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja gauti 20 mln. eurų ir už juos rekonstruoti 40 km kelių. Planuojama, kad seniūnijos gaus tokias lėšas ir už jas galės rekonstruoti tiek km kelių: Agluonėnų seniūnija – apie 694,3 tūkst. eurų ir 1,4 km kelių; Dauparų–Kvietinių seniūnija – apie 1,2 mln. eurų ir 2,6 km kelių; Dovilų seniūnija – apie 2 mln. eurų ir 4 km kelių, Endriejavo seniūnija – apie 992 tūkst. eurų ir 2 km kelių; Judrėnų seniūnija – apie 511 tūkst. eurų ir 1 km kelių; Gargždų seniūnija – apie 3,1 mln. eurų ir 6,3 km kelių; Kretingalės seniūnija – apie 2,1 mln. eurų ir 4,4 km kelių; Priekulės seniūnija – apie 2,8 mln. eurų ir 5,6 km kelių; Sendvario seniūnija – apie 2,4 mln. eurų ir 4,9 km kelių; Veiviržėnų seniūnija – apie 1,6 mln. eurų ir 3,4 km kelių; Vėžaičių seniūnija – apie 2,2 mln. eurų ir 4,4 km kelių.

Kol kas planuojame, kad tokias lėšas 2020–2025 metams gausime iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, ES struktūrinių fondų bei Savivaldybės biudžeto. Šiuo metu seniūnai turėtų peržiūrėti ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą iki 2020 metų ir nustatyti, kas liko neįgyvendinta, kokie keliai aktualiausi šiuo metu ir, žinoma, su seniūnijos gyventojais, jų atstovais, seniūnaičiais, bendruomenių lyderiais aptarti, kokius kelius būtina rekonstruoti 2020–2025 m. Mes siūlome prioritetus suteikti gatvėms, kurios tiesiogiai veda eismo dalyvius prie visuomeninių objektų, pavyzdžiui, kultūros namų, vaikų darželių, mokyklų, bažnyčių, lankytinų vietų ir kt. Seniūnai iki rugsėjo 1 dienos Savivaldybei turės pateikti planuojamų rekonstruoti kelių sąrašą, kurį tvirtins naujai išrinkta Taryba. Kviečiu gyventojus aktyviai dalyvauti susirinkimuose, bendrauti su seniūnais, drąsiai išsakyti, kokių kelių rekonstrukcija jums aktualiausia.

Ernesta BADALOVA

Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių