Savivaldybėje
Politikų protus temdo deguonies stygius
Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyksta Tarybos posėdžiai. Į 59 kvadratinių metrų salę susirenka 25 politikai ir dar pusšimtis Administracijos darbuotojų, kitų suinteresuotų asmenų. Pavėlavusiesiems vietos nelieka, o susirinkusieji trinasi petys petin, šluostosi žliaugiantį prakaitą ir dūsauja dėl deguonies stygiaus. Tvankioje ir ankštoje salėje Tarybos nariams kaskart tenka apsvarstyti apie 100 klausimų, rytojaus posėdyje – net 128, tad nieko nuostabaus, kad kai kuriems „aptemsta protas“. Juk dirbant tokiomis sąlygomis norom nenorom pradedi galvoti ne apie racionalius sprendimus rajono labui, o kaip ištrūkti iš tvankumos. Ar dar ilgai politikų protus temdys deguonies stygius?
Nepritaikyta darbui
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas patikino, kad posėdžių salė nėra pritaikyta Tarybos darbui. „Patalpos per ankštos. Dabar Tarybos nariams trūksta vienos darbo vietos, tad tenka spaustis. Ateityje ši problema gali būti dar opesnė, mat Tarybos narių skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių. Mūsų rajone gyvena per 50 tūkst. žmonių, tad 2011 metais per rinkimus turėtų būti išrinkti jau ne 25, bet 27 politikai. Posėdžių salėje vietos dar labiau stigtų“, – kalbėjo rajono meras. Jam pritarė kiti Tarybos nariai. Anot Kęstučio Balčikonio, yra savivaldybių, kurių biudžetai net menkesni už mūsų, tačiau posėdžių salės žymiai geresnės. Gerardas Liorenšaitis pridūrė, kad, nors jam komforto užtenka, dabar posėdžiuose daugelis sėdi susigrūdę, kitiems vietos nelieka: „Tokiai masei žmonių patalpa išties per maža.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ūkio dalies tarnybos vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas, Mindaugas Miežetis informavo, kad dar 2006 m. Savivaldybės posėdžių salėje buvo įrengta kondicionavimo sistema, kuri kainavo 6842,00 Lt (be PVM). Deja, ji neišsprendė problemos. Mat netoli kondicionierių sėdintys Tarybos nariai skundžiasi pučiančiu vėju, baiminasi peršalimo ligų, tad pageidauja išjungti sistemą. Šiltuoju metų sezonu situaciją gelbsti atidaromi langai. Tačiau ir šie ne visada padeda: tai vėjas per didelis, tai skersvėjis. Kad susirinkusiesiems būtų bent kiek patogiau, praėjusių metų gruodį buvo nupirkta 70 vienetų naujų kėdžių, vienos kaina – 41,32 Lt (be PVM), iš viso išleista 2 892, 4 Lt (be PVM). Tačiau daugelis tikina, kad pastarosios daugiau patogumo tikrai nesuteikė, išsėdėti 2-3 valandas tvankumoje vis tiek nepatogu.
Viltis – „Minijos“ kino teatras
Ekonominio pakilimo laikotarpiu vietos stokos problemą tikėtasi išspręsti pastačius priestatą bažnyčios pusės link. 2009 m. buvo numatyta 100 tūkst. Lt priestato projektavimo darbams, tačiau užklupo sunkmetis, tad planus teko atidėti. „Dabar priestato idėja palikta kaip rezervinė, nes buvo pritarta ekonomiškesnei alternatyvai – rekonstruoti Gargždų „Minijos“ kino teatrą. Jį planuojama pritaikyti tiek filmams žiūrėti, tiek kino muziejui įrengti, tiek posėdžiams, konferencijoms organizuoti. Jei projektuotojams pavyks įgyvendinti šį mūsų pageidavimą, tai priestato idėja savaime atkris“, – svarstė V. Dačkauskas. Jis pasakojo, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų minėtam projektui turėtų gauti apie 1 mln. Lt. Pagal pirminius skaičiavimus tiek pat reikėtų prisidėti rajono Savivaldybei. Rekonstrukcija prasidėtų 2011 m. ir baigtųsi 2012 m. Jis pridūrė, kad tada būtų galima visapusiškai įgyvendinti ir „vieno langelio“ principą. Tam, anot V. Dačkausko, būtų galima panaudoti atsilaisvinusias patalpas dabartiniame Savivaldybės administracijos pastate. Deja, kol kas mūsų rajono gyventojams vis dar tenka klaidžioti po rajono Savivaldybės koridorius. „Vieno langelio“ principu dirba tik Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Planuojame šį procesą tęsti, ir nuo šių metų liepos 1 d. turėtų jau daugiau skyrių dirbti „vieno langelio“ principu“, – pridūrė pašnekovas.
Laukia technologijų
Tarybos nariai skundžiasi ir dėl darbui reikalingų technologijų stygiaus. Šiuo metu politikai posėdžiuose dalijasi 2-3 mikrofonais. Taip neturėtų būti, mat kiekvienam reikėtų įrengti po atskirą mikrofoną. Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas sakė, kad šis klausimas taip pat yra sprendžiamas: „Kartu su kitomis apskrities savivaldybėmis yra pradėtas įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „e-demokratija“. Šiame projekte numatyta ir Savivaldybės posėdžių salės modernios įgarsinimo ir balsavimo įrangos įrengimas. Apie nešiojamųjų kompiuterių poreikį taip pat kalbėta ne kartą. Tarybos nariams informaciją būtų galima siųsti elektroniniu būdu, nebereikėtų šviesti medžiagos pluoštų, kaskart skambinti. Įgyvendinant šį projektą dabartinė posėdžių salė minimaliai bus pritaikyta Tarybos narių darbui su nešiojamaisiais kompiuteriais, t. y. kiekvienas Tarybos narys turės asmeninę darbo vietą su interneto prieigos tašku, elektronine balsavimo sistema ir kt. Belieka tik laukti projekto rezultatų.“
Specialistų nuomonė
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti skyriaus vedėją, Jolanta Šertvytienė „Bangai“ sakė, kad planuojant patalpas turi būti remiamasi statybos techniniais reglamentais, nustatytomis higienos normomis. „Žmonių skaičius salėje turi atitikti projektinius salės ploto skaičiavimus. Projektuotojai iš anksto turi numatyti, kiek toje patalpoje dirbs žmonių. Be to, turi būti atitinkami mikroklimato rodikliai: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Šiuos parametrus nurodo higienos norma. Kad pastarąją būtų galima įvertinti, reikėtų atlikti fizikinius matavimus, kuriuos daro testuotos ir akredituotos laboratorijos“, – kalbėjo J. Šertvytienė. Ji pridūrė, kad šiuos tyrimus laboratorijose turėtų užsisakyti pats salės šeimininkas, šiuo atveju rajono Savivaldybės administracija.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sakė negalinti įvardinti tikslių parametrų, kuriuos turi atitikti posėdžių salės. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad žmogui, dirbančiam prie nešiojamojo kompiuterio, turi būti 4,5 kvadratinių metrų darbo vieta. Jei dirbama prie stacionaraus kompiuterio, – 6 kvadratinių metrų. Be to, vienam asmeniui per valandą reikia 16 kubinių metrų oro.
Agnė ADOMAITĖ
