Savivaldybėje

Meras atsiskaitė rajono gyventojams


Birželį Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas visų seniūnijų gyventojams pateikė 2005 metų veiklos ataskaitą, aiškinosi kylančias problemas ir kelius joms spręsti. Kartu su meru susirinkimuose dalyvavo jo pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Šiandien „Bangoje“ rajono vadovai apibendrina gyventojų iškeltas problemas ir numato būdus joms spręsti.


Keliai, vanduo, patalpų remontai


Po susirinkimų rajono vadovas V. Dačkauskas „Bangos“ korespondentei sakė pastebėjęs, jog gyventojai džiaugiasi teigiamomis permainomis, tačiau atvirai išsako ir problemas. Geriamo vandens trūkumu, bloga jo kokybe, dažnomis vandentiekio tinklų avarijomis skundėsi Veiviržėnų, Dovilų, Šiūparių, Ketvergių, Žadeikių, Endriejavo, Kretingalės, Slengių, Gindulių, Jakų gyventojai. „Savivaldybė bei tinklus eksploatuojanti UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ žino šias problemas ir pagal galimybes jas sprendžia. Įgyvendinant „Nemuno žemupio“ projekto II–ajį etapą, planuojama sutvarkyti ir išplėsti vandentiekio bei nuotekų tinklus Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Agluonėnų, Kretingalės ir Veiviržėnų gyvenvietėse. Likusiose vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacijai bus kaupiamos įmonių, Savivaldybės biudžeto bei įvairių fondų lėšos. Neįmanoma per dešimtmečius susidėvėjusio ūkio atstatyti per metus“, – kalbėjo rajono vadovas.


Atsakydamas į Kvietinių, Daukšaičių, Dovilų, Žadeikių, Girkalių, Kretingalės, Plikių, Jakų, Agluonėnų, Drevernos, Priekulės, Lapių ir Vėžaičių gyventojų pretenzijas dėl kultūros įstaigų būklės, V. Dačkauskas paaiškina: „Dalies šių įstaigų remontas numatytas 2004 – 2007 metų Savivaldybės investicinėje programoje, darbai jau atliekami arba greit bus pradėti. Likusiųjų, kurių būklė leidžia palaukti, remontai bus numatyti Savivaldybės 2007 – 2009 m. strateginiame veiklos plane. Šiai programai įvykdyti reikės apie 10 mln. Lt“.


Daugiau lėšų keliams žvyruoti ir greideriuoti, gatvėms asfaltuoti, tiltams ir pralaidoms statyti bei remontuoti, šaligatviams ir eismo reguliavimo priemonėms įrengti siūlė skirti Judrėnų, Kvietinių, Dovilų, Šiūparių, Vėžaičių, Žadeikių, Endriejavo, Kretingalės, Plikių, Jakų, Priekulės gyventojai. „Rajono Savivaldybė iš Vyriausybės kelių plėtros programos kasmet gauna apie 2 mln. litų. Jų neužtenka. Kelių statyba ir remontas reikalauja milžiniškų investicijų. Šiemet Savivaldybės taryba pirmą kartą iš Savivaldybės biudžeto papildomai skyrė 200 000 litų seniūnijų keliams greideriuoti ir žvyruoti“, – paaiškino rajono meras. Pasak jo, lėšų keliams ir gatvėms prižiūrėti planuojama ir kitų metų biudžete.


„Atsižvelgdami į bendruomenių prašymus skirti lėšų pasenusiai mokyklų ir darželių valgyklų įrangai atnaujinti, apsvarstėme šią problemą Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui nurodyta patikslinti reikalingų lėšų sumas ir pateikti savivaldybės Tarybai rugpjūčio mėnesio posėdžiui. Valgyklų įrangai atnaujinti dar šiemet planuojama skirti per 300 000 litų. Be to, birželio mėnesį savivaldybės Taryba skyrė 50 000 litų švietimo įstaigų valgyklų patalpoms suremontuoti“, – informuoja meras apie numatytą spręsti dar vieną opią problemą.


Užduotys seniūnams


Pasak mero V. Dačkausko, rajono gyventojai iškėlė daugybę smulkesnių, mažesnėms žmonių grupėms aktualių problemų, kurias savo teritorijose, pasitelkdami į pagalbą atitinkamus Savivaldybės administracijos skyrius, turi spręsti seniūnai. Kaip pavyzdį rajono vadovas paminėjo keletą iš jų: gyventojai pasigenda lentelių su gatvių pavadinimais, namų numeriais, pastebi, kad ne prie visų visuomeninės paskirties pastatų tinkamai tvarkoma aplinka, susirūpinę valkataujančiais benamiais šunimis, pasigenda tvarkos organizuojant jaunimo diskotekas, norėtų įsigyti vaistų kaimuose esančiuose medicinos punktuose ir ambulatorijose, kai kuriems atrodo, kad nepatogus autobusų maršrutų laikas ir kt.


„Sudarant kitų metų Savivaldybės biudžetą, siūlysiu Tarybai skirti seniūnijoms žymiai daugiau lėšų aplinkai tvarkyti ir komunaliniam ūkiui plėtoti. Tik taip greičiau ir efektyviau spręsime gyventojams įgrįsusias problemas“, – aiškino rajono meras.


Adresuos aukštesnėms instancijoms


Pasak rajono vadovo, susitikimų su rajono gyventojais metu teko išgirsti problemų, kurių Savivaldybė tiesiogiai negali išspręsti. Sakysim, žmonės skundėsi, jog per vėlai gauna pašto siuntas, prenumeratą, masiniuose renginiuose pasigenda policijos darbuotojų, kaimuose autobusų sustojimo vietose trūksta dengtų stotelių, pakelėse – kelio ženklų. Skundėsi žmonės, kad pradinėse mokyklose jų vaikai negauna karšto maisto, ypač daug nepatenkintų žemės reforma ir pan.


„Visi gyventojų skundai bus perduoti ne tik šių institucijų padaliniams mūsų rajone ar apskrityje, bet ir pačioms institucijoms (ministerijoms, departamentams, apskrities viršininko administracijai, privačių organizacijų vadovams)“, – pažada rajono meras V. Dačkauskas.


Bendruomenių veikla


Mero pavaduotoja R. Cirtautaitė, trumpai peržvelgdama susitikimuose nagrinėtus klausimus, „Bangos“ korespondentei sakė, jog buvo kuo pasidžiaugti ir apie ką pagalvoti. Kaip pavyzdį R. Cirtautaitė paminėjo Dauparų bendruomenę, kuri parengė projektą, gavo lėšų iš Nyderlandų fondo ir įsirengė sporto aikštelę. Pavaduotoja teigė nesutinkanti su kitose seniūnijose gyventojų išsakytomis pretenzijomis, kad Savivaldybė neremia kaimų bendruomenių. „Visada padedame, tačiau bendruomenės turi rodyti ir savo iniciatyvą, ne vien paramos prašyti“, – sakė R. Cirtautaitė.


Atsakydama į Jakų bendruomenės prašymą atiduoti jai Jakų kultūros namų patalpas, pavaduotoja paaiškino: „Jei seniūnijoje yra laisvų patalpų, jas galima paskirti bendruomenei, tačiau Jakų kultūros namai priklauso seniūnijai, yra veikiantys, tad bendruomenė, suderinusi su seniūnija, gali naudotis šiomis patalpomis, kai jos yra laisvos“, – sakė R. Cirtautaitė.


Kultūra, švietimas


Atsiliepdama į pastabą, kad prie judrių kelių esančių mokyklų auklėtinius turėtų saugoti „gulintys policininkai“, pavaduotoja pataria seniūnams ar mokyklų vadovams su prašymu kreiptis į rajono Saugaus eismo komisiją. Tą patį dėl eismo greičio apribojimo iki 40 km/val. turėtų daryti ir Priekulės seniūnijos vadovai.


Gyventojai ir mokyklų vadovai pastebėjo, kad švietimo–kultūros centrų veikla neefektyvi. Jų tolesnis egzistavimas, pasak pavaduotojos, priklauso nuo mokyklų. Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius G. Burbulis pateikė prašymą uždaryti kultūros–švietimo centrą. „Gavę prašymus svarstysime, spręsime“, – sakė pavaduotoja. Priekulėje gyventojai skundėsi moksleivijos elgesiu, auklėjimo mokykloje stoka. Pavaduotoja primena, kad mokykloje mokosi priekuliškių vaikai, tad ir tėvai už jų elgesį atsakingi.


Girininkuose jau ketverius metus šildymo sezono metu blogai įrengtas kaminas ne tik „rūko“ bibliotekos knygas, bet nuo jo įkaitintos sienos gali kilti gaisras. Seniūnai ir apylinkių inspektoriai, pasak pavaduotojos, daugiau dėmesio turėtų skirti netvarkingai laikomų šunų savininkams drausminti, valkataujantiems šunims gaudyti, tačiau aktyvesni turėtų būti ir gyventojai.


Reformos neskubinamos


R. Cirtautaitė teigia, jog reformos neskubinamos, tad ir konfliktinių situacijų išvengiama. „Pėžaičių gyventojams prašant, neskubėjome pagrindinės mokyklos prijungti prie Veiviržėnų gimnazijos. Dabar tėvai patys prašo leisti jų vaikams mokytis Veiviržėnų gimnazijoje“, – kalbėjo pavaduotoja. R. Cirtautaitės nuomone, stiprias komandas, kaip Drevernoje, turinčios kultūros įstaigos turėtų likti savarankiškos.


Kvietinių kaimo gyventojai priekaištavo, kad Gargždų vidurinės mokyklos priima mokytis pradinių klasių moksleivius iš jų kaimo. Pasak mero pavaduotojos, tėvai įsigudrina deklaruoti vaikų gyvenamąją vietą Gargžduose, todėl mokyklos turi juos priimti.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių