Savivaldybėje

Tarybos patvirtintas biudžetas nenuslopino aistrų

Nors už lango spaudė šaltukas, ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo karšta. Patvirtintas 2010 metų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas sukėlė aplodismentų jūrą. Tačiau visiems buvo aišku, kad laukia nelengvi metai, mat finansinis sunkmetis privers pamiršti prabangaus gyvenimo malonumus. Jausdami krizės alsavimą politikai tądien buvo kandūs ir tiesmuki. Svarstydami strateginį veiklos planą, jie negailėjo kritikos, pasigirdo net kaltinimų viešų ir privačių interesų sumaišymu. O Klaipėdos apskrities bendrasis planas tapo beveik neįveikiamu galvosūkiu. Iš viso apsvarstyti 69 klausimai.

Numatyta – 12,1 mln. mažiau pajamų

2010 metų biudžeto projektas iš anksto buvo atidžiai apsvarstytas komitetų posėdžiuose. Ekonomikos ir biudžeto komitetas rinkosi net du kartus. Antradienį Tarybai buvo pateikta galutinė projekto redakcija, pastarojoje atsižvelgta į gautus pasiūlymus, pastabas. Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Kęstutis Balčikonis informavo, kad buvo nuspręsta didinti pajamas gyventojų pajamų mokesčio sąskaita. Iš viso 2010 metais planuojama per 87 mln. Lt pajamų. Lyginant su 2009 m. gautomis, jos mažėja 12,1 mln. Lt. Tarybos posėdyje dalyvavęs Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius, išanalizavęs biudžeto projektą, replikavo esą keista, kaip galima planuoti gauti lėšų, pavyzdžiui, už baudas. Tai, anot jo, ydinga praktika. Savo nuomonę E. Skarbalius buvo išreiškęs „Bangos“ skaitytojų puslapyje, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. „Kam tada biudžeto projektas pateikiamas visuomenės svarstymui?“ – retoriškai klausė E. Skarbalius, gyvenantis Kretingalės seniūnijoje. Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė atsakė, kad tokiu atveju reikėtų keisti Biudžeto sandaros įstatymą. „Pati Savivaldybė turi labai mažai įgaliojimų pajamų planavimo srityje. Visada yra atsižvelgiama į galiojančius įstatymus, teisinę bazę“, – kalbėjo I. Gailiuvienė.

„Apkarpytas“ darbo užmokestis

Susirinkusieji turėjo progą susipažinti ir su planuojamomis išlaidomis. Iš viso Savivaldybės vykdomoms programoms finansuoti numatyta 82,9 mln. Lt, paskoloms ir palūkanoms grąžinti – 4 mln. Lt. Savivaldybės biudžete planuojamas Administracijos direktoriaus rezervas – 0,2 mln. Lt.

Daugiausia lėšų planuojama švietimui – 53,4 mln. Lt (pernai – 59,1 mln. Lt). Socialinei apsaugai tenka 9 mln. Lt (pernai – 8,8 mln. Lt). Lėšos didėja dėl socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiaus padidėjimo. Kultūrai ir sportui planuojama 5,5 mln. Lt (pernai – 6,2 mln. Lt). Sveikatos apsaugai numatoma 0,6 mln. Lt. Tai yra 456,3 tūkst. Lt mažiau nei praėjusiais metais panaudota. Lėšos mažėja dėl vykdomų priemonių pasikeitimo. Praėjusiais metais Gargždų ligoninei buvo skirti 0,5 mln. Lt rentgeno aparatui ir procesoriui įsigyti. Šiais metais planuojamos lėšos skubios chirurginės pagalbos paslaugai finansuoti (130 tūkst. Lt).

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja užsiminė, kad, atsižvelgiant į biudžeto rengimo ir svarstymo Tarybos komitetuose metu gautus biudžetinių įstaigų prašymus, buvo perskaičiuotas darbo užmokesčio fondas. Anot I. Gailiuvienės, kultūros, socialiniams, švietimo darbuotojams atlyginimai mažės 5 proc., kitiems – 10 proc. Planuojamos 2010 m. lėšos darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui, lyginant su 2009 m. išleistomis, mažėja 6 mln. Lt.

Pateiktam 2010 metų rajono Savivaldybės biudžetui pritarė 14 Tarybos narių, 5 buvo prieš, 2 – susilaikė. Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas K. Balčikonis padėkojo Biudžeto ir ekonomikos skyriui už didžiulį darbą planuojant Savivaldybės finansus.

Nepasitenkinimą įžiebė degalinių schema

Ne mažiau Tarybos narių atidumo pareikalavo ir Klaipėdos rajono strateginio veiklos plano 2010-2012 m. tvirtinimas. Minėto plano pradiniame variante buvo numatytas degalinių vystymo rajone specialusis planas. Pastarajam planuota skirti 20 tūkst. Lt. Tačiau dalis Tarybos narių tam aktyviai pasipriešino ir teigė, kad čia slepiasi privatūs interesai. Tad vietoj specialiojo plano nuspręsta parengti degalinių vystymo rajone schemą, tam planuojama skirti 5 tūkst. Lt. Tačiau toks pakeitimas politikų aistrų nenuslopino. „Ar nėra painiojami privatūs ir vieši interesai? Kas apskritai sugalvojo specialųjį degalinių planą? Gal tada reikia ir kirpyklų schemą padaryti?“ – Tarybos posėdyje piktinosi Vaidas Molotokas. Jis net užsiminė, kad Etikos komisija turėtų atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešų interesų supainiojimo. Pasigirdus klausimui, apie ką kalbama konkrečiai, V. Molotokas atsakė: „Kalbėjau apie degalines.“ Tarybos narė Eugenija Selskienė pastebėjo, kad dėl planuojamos degalinių schemos liks tik 15 tūkst. Lt detaliųjų, specialiųjų planų rengimui teritorijoms, kurios numatytos visuomenės poreikiams. Anot jos, tai juokinga suma, todėl bendruomenėms bus labai sunku ką nors nuveikti. Nepaisant šių komentarų, strateginiam veiklos planui su pakeitimais buvo pritarta. 13 Tarybos narių balsavo už, 5 – prieš, 1 – susilaikė.

Painiojami vieši ir privatūs interesai?

Po minėto balsavimo V. Molotokas replikavo esą politikas Algirdas Liaudanskis negalėjo balsuoti. Tačiau A. Liaudanskio nuomonė kitokia: „Tarybos nario replika dėl privačių ir viešų interesų painiojimo tikriausiai išsprūdo spontaniškai, nelabai įsigilinus.“ Pasak A. Liaudanskio, Savivaldybės taryba numatė lėšas informacinio-rekomendacinio pobūdžio schemai parengti, ji tūrėtų būti bendrojo plano sudedamoji dalis ir pagal privalomuosius aplinkos apsaugos reikalavimus turėjo būti parengta prieš dešimtmetį. „Prie ko čia mano įmonės (A. Liaudanskis yra UAB „Trevena“ direktorius – aut. past.) veikla, kurioje aš esu vienas iš akcininkų, ir informacinio pobūdžio schema rajono mastu, prie ko čia nusišalinimas nuo balsavimo. Tokiu atveju kai kurie kolegos turėtų nusišalinti balsuojant statybos klausimais, kiti – sporto klubų, dar kiti – švietimo įstaigų, nes kiekvienas Tarybos narys dirba kažkurioje sferoje. Jei taip mąstoma, tvirtinant rajono bendrajį planą, išvis neliktų kam balsuoti, visi turėtų nusišalinti“, – svarstė A. Liaudanskis.

Pigesni verslo liudijimai

Politikams pavyko išvengti ginčų, kai balsavo dėl 2010 metų individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuoto pajamų mokesčio dydžių. Šis klausimas iš anksto buvo svarstytas specialiai sudarytoje komisijoje. Pastebėta, kad didelė dalis verslininkų ignoruoja prievolę įsigyti verslo liudijimus. Todėl mokesčiai turi būti prieinami smulkiajam verslui. Politikai nusprendė mažinti verslo liudijimų kainas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Anot A. Liaudanskio, dabar, kai mokesčių dydžiai sumažinti beveik per pusę, verslo liudijimų įsigijimas turėtų ženkliai padidėti. „Jei taip neatsitiks, vadinasi, piktybiškai nenorima mokėti mokesčių, o tai jau Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalas. Žmonės turi jausti atsakomybę ir nepamiršti, kad rajono biudžetas renkamas visų mokesčių pagalba ir kai kažkas jų nesumoka, pinigėlių ir pritrūksta“, – svarstė A. Liaudanskis.

Galvosūkis – apskrities bendrasis planas

Tarybos nariams galvosūkiu tapo klausimas dėl Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano. Pastarąjį pristačiusi Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė sakė, kad apskrities teritorijos bendrasis planas neatitinka rajono bendrojo plano. Ji priminė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dar 2009 m. rugpjūtį priėmė sprendimą, kuriuo nepritariama naujos geležinkelio trasos Rimkai-Gargždai-Jokūbavas planavimui bei krašto kelio per Dovilus Gargždų šiaurės vakarų kryptimi link automagistralės planavimui Klaipėdos rajono teritorijoje. Tačiau apskrities bendrajame plane šie sprendiniai ir šiuo metu pateikiami teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinyje. Anot V. Vytienės, iki šiol nėra parengta jokių atitinkamų dokumentų, pagrindžiančių rezervuojamą infrastruktūros koridorių plane nurodytoje konkrečioje teritorijoje. Be to, apskrities bendrojo plano sprendiniuose Gargždams suteikiamas b kategorijos (plėtojami centrai mažų miestų pagrindu) statusas, o ne a kategorija (rajonų savivaldybių administraciniai centrai). Pastebėta ir daugiau netikslumų, tad Tarybai siūlyta nederinti Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano. Atkreiptas dėmesys, kad, jei politikai plano nederins, jis gali būti derinamas Vyriausybės lygmeniu, tačiau pastaroji privalės įvertinti ir rajono Savivaldybės poziciją. Po ilgų diskusijų, politikai vienbalsiai pritarė sprendimui, kuriame išreikšta nuostata nederinti apskrities bendrojo plano dėl jo neatitikimo galiojančio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Pateikė priemokų sąrašą

Posėdžiuose Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai ne kartą yra išreiškę norą sužinoti, kiek ir už ką priemokas gauna Savivaldybės administracijos darbuotojai. Jie pareikalavo, kad būtų pateikta ne tik procentinė, bet ir piniginė išraiška. Centrinė buhalterija šįkart pateikė darbuotojų, kuriems paskirtos tarnybinio atlyginimo priemokos, sąrašą.

„ 1. Už pavestų valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą (valstybės biudžeto lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti):

Vyriausiasis specialistas civilinei saugai – 55 proc. (1138 Lt).

2. Už pirminės teisinės pagalbos teikimą Klaipėdos rajono gyventojams, už nagrinėjamus piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į pastatus bei už rengiiamus Savivaldybės administracijos direktoriaus įstatymų projektus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (valstybės biudžeto lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti):

Juridinio skyriaus vedėjas – 20 proc. (558 Lt);

Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas – 20 proc. (508 Lt).

3.Už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą:

Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė – 50 proc. (1035 Lt) – iki 2010 liepos 1 d.

Už atliekamą papildomą darbą Statybos leidimų ir sąvadų skyriuje:

Informacinių technologijų vyriausioji specialistė – 70 proc. (666 Lt).

Už biudžetinės įstaigos Kontrolės ir audito tarnybos apskaitos vedimą, finansinių ataskaitų rinkinio bei biudžetinių išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitų rengimą, seniūnijų buhalterinės apskaitos funkcijų vykdymą (seniūnijose dirbo 15 vyriausiųjų buhalterių ir apskaitininkų-kasininkų, Centrinei buhalterijai skirti 2 etatai):

Centrinės buhalterijos vyriausioji specialistė – 30 proc. (475 Lt);

Centrinės buhalterijos vyriausioji specialistė – 30 proc. (475 Lt);

Centrinės buhalterijos vyriausioji specialistė – 20 proc. (317 Lt).“

Politikams pateiktą sąrašą pasirašo Centrinės buhalterijos vedėja Rimutė Jurgulienė.

Agnė ADOMAITĖ