Savivaldybės – giminių ir partiškumo gniaužtuose

Aktualija
22 kovo, 2018
0

Kone kiekvienos savivaldybės administracijoje galima nupiešti giminių medį ar partinės priklausomybės labirintą – tokios kalbos sklando jau seniai. Tai patvirtino Prezidentūra, neseniai suskaičiavusi, kad savivaldybių administracijose apie 18 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, dar maždaug tiek pat – partiniais. „Banga“ domėjosi, kokia situacija Klaipėdos rajone.

Svarbiausia – kompetencija

Žmonos ir vyrai, dukterys ir mamos, uošvienės ir marčios – pačių įvairiausių giminystės ryšių yra ir tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas tvirtina, kad Personalo skyrius neturi ir nerenka informacijos, koks procentas darbuotojų galėtų būti susijęs giminystės ryšiais.

„Asmuo, kandidatuojantis į valstybės tarnybą ar bandantis įsidarbinti pagal darbo sutartį, neturi nurodyti nei savo giminystės, nei partinių ryšių. Jis turi atitikti specialiuosius reikalavimus, numatytus pareigybės aprašyme. Žinoma, Savivaldybėje yra dirbančių giminaičių, tačiau jie nedirba tame pačiame skyriuje, nėra pavaldūs vienas kitam. Manau, jei žmogus yra kompetentingas, tai būti kieno nors giminaičiu nėra nuodėmė“, – „Bangai“ akcentavo S. Karbauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio pirmininkas Nerijus Galvanauskas prisipažįsta girdėjęs, kad rajono Savivaldybės administracijoje galima nupiešti persipynusį giminių medį iš trijų kamienų: „Tačiau negaliu teigti, kad tai tiesa, nes niekad nesidomėjau tokiais dalykais. Kai pradedi vadovauti veikiančiai struktūrai, dažniausiai stengiesi pamatyti gerąsias, stipriąsias žmonių savybes ir jas išnaudoti, ieškot intrigų nebelieka laiko. Visad yra išimčių, bet giminystės ryšiai ilguoju laiku neveikia teigiamai – atsiranda daugiau subjektyvumo, neskatina konkurencijos, apriboja kritiką ir racionalų vertinimą.“

Konkursai vieši

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuoja įstatymų pataisas, kad pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinamiems specialistams būtų privaloma skelbti viešas atrankas. Dalis viešų įstaigų jau dabar savo sprendimu skelbia viešas atrankas, nors tai nėra privaloma.

Pasak S. Karbausko, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra skelbiamos viešos atrankos. Darbo skelbimai (ir valstybės tarnybos, ir pagal darbo sutartis) yra skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje skelbimų skiltyje, „Facebook“ paskyroje. „Kai specialistą surasti sunku – imamasi ir papildomų viešumo priemonių – darbo pasiūlymas skelbiamas rajono laikraštyje „Banga“. Ne paslaptis, kad konkursuose dalyvauja labai mažai žmonių arba išvis nėra juose dalyvaujančiųjų, todėl kartais pasitaiko atvejų, kai darbuotojų ieško patys skyrių vedėjai ar seniūnai. Tačiau tokiu atveju žmogus vis tiek turi atitikti visus pareigybei keliamus reikalavimus, būti kompetentingas srityje, kurioje dirbs. Beje, artimiausiu metu bus ieškoma Gargždų miesto apželdintojo, todėl kviečiu visus dalyvauti atrankoje“, – ragina Administracijos direktorius.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje (kartu su seniūnijomis) faktiškai dirba 306 asmenys, 7 iš jų – pakaitiniai. Pagal darbo sutartis dirba 180 asmenų, 3 iš jų – pakaitiniai. Savivaldybėje dirba 126 karjeros valstybės tarnautojai, 4 iš jų – pakaitiniai.

Vienus labiau myli, kitus mažiau

Anot Prezidentūros, 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų vis dėlto teigia susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas. Tad viešojo sektoriaus darbuotojų partinė priklausomybė – dar viena opa, partijoms priklausančių valdininkų darbas taip pat dažnai vertinamas nevienareikšmiškai.

„Pats viešasis sektorius nėra lengva vietelė vadybiniu požiūriu, nes čia persipina valstybės tarnyba, įprasti darbo kodeksu grįsti darbo santykiai, partiškumas, profsąjungos. Pačios politinės priklausomybės įtaka darbui labai priklauso nuo asmenybės, finansinės padėties, motyvacijos darbui. Man labiau patinka amerikietiškas viešosios institucijos modelis, kai po rinkimų keičiasi daug daugiau politinio pasitikėjimo pareigybių – ne tik pvz., savivaldybės vadovai, bet ir departamentų direktoriai ar skyrių vedėjai ir t. t. – taip žymiai greičiau galima įgyvendinti pokyčius“, – atvirai teigė rajono Savivaldybės tarybos opozicijoje esantis N. Galvanauskas.

„Priklausomumas partijai vienaip ar kitaip veikia dirbančiuosius Savivaldybėje, vienus labiau myli, kitus mažiau…“ – dėstė savo nuomonę Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos narė Andžela Šakinienė.

Darbuotojui žada geresnę poziciją?

S. Karbauskas tvirtino neturįs duomenų ir apie Administracijos darbuotojų partinę priklausomybę. Pašnekovas tikina neskirstąs darbuotojų pagal partiškumą, svarbiausia – asmens gebėjimas dirbti. Nė vienam Administracijos darbuotojui nėra pateiktas pasiūlymas stoti ir į partiją „Tvarka ir teisingumas“. N. Galvanauskas akcentavo, kad šiuo metu iš daugiau nei penkiasdešimties Liberalų sąjūdžio narių tik vienas dirba Savivaldybės administracijoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Ligita Liutikienė taip pat neturi duomenų, kiek Administracijos darbuotojų priklauso socialdemokratų partijai: „Tačiau nedaug. Be to, į partiją dažniausiai įstoja jau Administracijoje ar kitose įstaigose dirbantys žmonės, tad jokio protegavimo dėl jų darbo vietos nėra ir negali būti. Vyksta konkursai, yra komisijos.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė teigė niekada Administracijos darbuotojų nekalbinusi papildyti jų partijos gretas. Tačiau prieš artėjančius rinkimus yra girdėjusi, kad kitos partijos taip elgiasi, netgi darbuotojui žada geresnę poziciją ir pan. „Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje galbūt dirba kokie 5 TS-LKD partijos nariai“, – paskubomis suskaičiavo telefonu kalbinta R. Petrauskienė.

ĮDOMU

Naujausiais su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus duomenimis, keturi iš dešimties vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse yra susiję su partijomis, o kai kuriose savivaldybėse daugiau nei trečdalis administracijos darbuotojų priklauso tai pačiai partijai.
Anot Prezidentūros, Registrų centre šiuo metu dirba apie 15 proc. giminių, kelių įmonėse iki pertvarkos dirbo maždaug 17 proc. giminystės ryšiais susijusių žmonių, o valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“ iki reformos – 40 procentų.
„Tai menkina pasitikėjimą valstybe“, – žurnalistams yra sakęs prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Neteisinga, kad iš esmės dirbant panašų darbą vieni darbuotojai atrenkami pagal griežtas procedūras, o kiti priimami pagal pažintis“, – pridūrė jis.