Seniūnijose
Kvietiniuose europinės lėšos suspaudė biblioteką
Kvietinių kaime veikianti biblioteka turės „susiprastinti“ – vietoje trijų ankštų patalpėlių ateityje ji veiks tik dviejose. Tokias permainas lėmė vietos bendruomenė, perėmusi valdyti bendruomenės namų pastatą ir pritrūkusi patalpų savo veiklai vykdyti. Sunkiai skaitytojus renkanti, tačiau išlikti norinti biblioteka kambarį su židiniu atidavė bendruomenės poreikiams.
Kam atiteks židinys?
Kvietinių bendruomenės namai jau birželio 1 d. turėtų švęsti įkurtuves po renovacijos. Galimybę atnaujinti patalpas (įrengti sporto, repeticijų ir renginių sales, taip pat kabinetus meniniams užsiėmimams rengti) bendruomenė gavo per Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ teikusi projektą ES lėšoms gauti. Numačius 500 tūkst. litų finansavimą, nuspręsta renovuoti fasadą apšiltinant išorės sienas, sutvarkyti stogą, suremontuoti vidaus patalpas, įsigyti inventoriaus.
Tačiau nesusipratimų dalijant ES lėšas ir šįsyk neišvengta. Darbams judant į pabaigą, pastate daugiau kaip du dešimtmečius veikiančio Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Kvietinių filialo paprašyta apleisti vieną iš turimų patalpų.
Anot Kvietinių bendruomenės pirmininko Raimondo Daubario, renovacijos projekte numatyta, kad maždaug 15 m² kambarėlis su židiniu turi būti suremontuotas, o jame pati bendruomenė jau numačiusi įrengti kabinetą, skirtą bendruomenės dokumentacijai laikyti.
Pirmadienį į susirinkimą dėl susidariusios situacijos buvo sukviesti VVG „Pajūrio kraštas“, bendruomenės, seniūnijos, bibliotekos ir Savivaldybės atstovai. Tačiau VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė jokių vilčių bibliotekai nepaliko – anot jos, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba Kvietinių bendruomenei visus bendruomenės namus pagal panaudos sutartį perdavė valdyti dešimčiai metų. Tai buvo būtina norint gauti ES finansavimą. Jei patalpa nebus įrengta taip, kaip numatyta projekte, gresia netekti ES lėšų. Beje, nors bendruomenė patalpas perėmė, pagal projektą bibliotekoje numatyta tik pakeisti langus ir radiatorius – kosmetinis remontas nebus atliekamas.
Apie perdavimą nežinojo
Kvietinių bendruomenės pirmininkas R. Daubaris pripažino, kad pagal numatytą patalpų įrengimo projektą bibliotekos jame oficialiai nebėra – visas pastatas priklauso bendruomenei. Tačiau, suvokdama švietimo objekto svarbą, bendruomenė bibliotekos neketina iškraustyti, o tik prašo šiek tiek sumažinti užimamą plotą.
J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas buvo šokiruotas žinios, kad kone nuo neatmenamų laikų pastate veikianti biblioteka tapo priklausoma nuo bendruomenės. „Bendruomenei pastatas buvo atiduotas su visa biblioteka. Kada ir kokiu tikslu, nežinau. Patalpoje, kurią turėtume atlaisvinti, sustatyti auditoriniai stalai, kataloginė, visas informacinis fondas. Tai vagystė dienos metu“, – prašymu išsikelti stebėjosi J. Gutauskas.
Bendruomenės valdybos nario Rolando Bernoto įsitikinimu, biblioteka konflikto objektu tapusiame kambarėlyje veiklos nevykdo – ji nuo lankytojų užrakinta. Todėl tokio „poilsio kambarėlio“, kuriame anksčiau buvo ir minkštasuolis, turtas lengvai tilptų kitose bibliotekos patalpose.
J. Gutauskas pripažino, kad Kvietinių biblioteka išties probleminė – joje dažnai keičiasi bibliotekininkės, o ir patalpos – labiausiai apleistos rajone. Jo įsitikinimu, oficialiai 1 345 gyventojams iš Kvietinių, Gribžinių, Vaitelių ir kitų aplinkinių vietovių priskiriamai bibliotekai sąlygos negali būti dar labiau bloginamos. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, biblioteką lankė 152 skaitytojai.
Mainais nori remonto
Susitarimą bendruomenei ir bibliotekai visgi pavyko rasti. Nutarta, kad reikalaujamą kambarį biblioteka atlaisvins, tačiau mainais seniūnijos ir bendruomenės prašo padėti pertvarkyti bibliotekai liekančią erdvę: sujungti dvi patalpas į vieną, atlikti kosmetinį remontą, pernešti knygas ir inventorių. Iš kokių lėšų bus atliekamas bibliotekos remontas, dar nežinoma. Bendruomenė ketina parengtą darbų sąmatą teikti Savivaldybei ir tikisi finansavimo. Dar viena išeitis – laukti kito ES finansuojamo projekto etapo, tačiau tai užsitęstų. Padėti bibliotekai įsipareigojo ir Dauparų–Kvietinių seniūnija – darbuotojai dar šiomis dienomis padės pernešti inventorių, mat ant kulnų bibliotekai lipa remonto darbus kambarėlyje norintys pradėti rangovai.
„Stebime paradoksalią situaciją – bibliotekos patalpos faktiškai yra, tačiau dokumentuose – ne. Šiemet tai jau antras atvejis rajone (kitas – Slengių daugiafunkciame centre – aut. pastaba), kai veikianti įstaiga tarsi turi išnykti“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.
Bendruomenės pirmininkas R. Daubaris akcentavo, kad merdi ir pati biblioteka: „Daugiau kaip metus stebiu bibliotekos veiklą. Susidaro įspūdis, kad joje ryte atrakinamos durys, o vakare užrakinamos. Vienas kitas vaikas čia ateina kompiuteriu pažaisti. Tuo tarpu bendruomenė neturi kur susidėti dokumentacijos“.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius KAMPAS „Bangai“ teigė, kad panaudos sutartys, kurias Savivaldybė pasirašo su bendruomenėmis ar kitais nuomininkais, yra standartinės – jose nenurodoma, kas perduodama kartu su pastatu. Tai, kad Kvietiniuose buvusio medicinos punkto (vėliau – bendruomenės namų) patalpose veikia J. Lankučio viešosios bibliotekos filialas, 2011 m. gegužę pasirašytoje panaudos sutartyje nebuvo nurodyta. „Savivaldybei pagal panaudos sutartį perdavus turtą nuomininkams, bibliotekos nėra apsaugomos. Jų gyvavimas priklauso nuo nuomininkų geranoriškumo ir noro ar nenoro sutilpti po vienu stogu. Kvietiniuose pastatas buvo apžiūrėtas, bendruomenė norėjo jį visą renovuoti, apšiltinti. Jei būtume išnuomoję ne visą, jis būtų likęs pusiau skustas, pusiau luptas. Kita vertus, jei bendruomenė nurodytų, kad pastate veikia įstaiga, kurią ne ji valdo, tai turbūt užkirstų kelią gauti finansavimą. Bendruomenė tik žodžiu įsipareigojo, kad biblioteka liks, kad ji yra reikalinga. Pasirašant panaudos sutartis Savivaldybės taryba yra savininkas, išnuomojantis patalpas be nuomos mokesčio. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad Savivaldybei vis tiek tenka mokėti už patalpų šildymą, kitus komunalinius patarnavimus. Tačiau nuomininkai jaučiasi pilnateisiai šeimininkai, galintys priimti sprendimus“, – painios situacijos neslėpė A. Kampas. Anot jo, bibliotekos nuosavo nekilnojamojo turto neturi – joms patikėjimo teise patalpos valdyti perduotos tose vietose, kur nuo senų laikų veikė bibliotekos, arba numatytose naujose patalpose. Tačiau atsiradus nuomininkams, situacija pagal dabartinę tvarką tampa tokia, jog nuomininkas realiai gali nurodinėti šeimininkui.
Jolanta VENSKUTĖ
