Senjorų ruduo
Spalis prasidėjo nieko gero nežadančiomis darganomis ir senjorams skirtais renginiais. Ar jie gali užgožti materialinį skurdą, vienišumą, socialinę atskirtį? Anksčiau teko skaityti, kad Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga didmiesčių kavinių savininkai juos kviesdavo bendrystei prie nemokamo kavos puodelio. Graži verslininkų iniciatyva buvo pasiekusi ir Gargždus. Šiemet tokios žinios neaptikau.
Kiekvieną dėmesio kruopelę garbaus amžiaus žmonės priima su didžiausiu dėkingumu – jiems reikia švenčių, bendrystės. Endriejavo seniūnijos gyventoja Marytė Ašmontienė paskambino į „Bangos“ redakciją, prašydama per laikraštį padėkoti parapijos klebonui, parapijos pagyvenusių žmonių dienos centro darbuotojams už senjorų pagerbimą. Našlė su dėkingumu kalbėjo, kad ją iš namų Auksorų kaime socialinė darbuotoja atsiveža į Endriejavą, Dienos centrą.
Gražus renginys sušildė garbaus amžiaus veiviržėniškius. Vicemerė Violeta Riaukienė stebėjosi, kaip pasiaukojančiai dirbo organizatoriai, sukviesdami žmones. Pilnutėlė salė susirinko. Ir išsiskirstė laimingi. Spaustis teko erdvioje Drevernos kultūros namų salėje, kai prie šventinių stalų susėdo šio ir Venckų kaimo senjorai. O kaip buvo linksma – šoko, dainavo.
Prieš savaitę Gargždų pagyvenusių žmonių klubas „Užuovėja“ Kultūros centre šventė 16-ąjį gimtadienį. Reta, kad nevyriausybinė organizacija tiek gyvuotų. O jos narės patenkintos bendryste. Vienišumas – baisiau nei būti pusalkaniam. Renginyje dalyvavo Klaipėdos senjorų šokių klubas „Zunda“. Puošnios, elegantiškos, besišypsančios viešnios šoko įvairių tautų šokius. Norėjosi šūktelėti: argi negraži senatvė? Kodėl nuvertinami pagyvenusieji, jų patirtis?
Neseniai viename portale perskaičiau, jog visuomenėje vyrauja labai neigiamas požiūris į senjorus. Viena veikli garbaus amžiaus gargždiškė šoka linijinius šokius. Regis, turėtume džiaugtis tokiu senjoros aktyvumu, entuziazmu. Bet netikėtai ji išgirdo „komplimentą“: „Atsikėlė iš karsto ir šoka.“ Nežinau, kas tai pasakė, bet manau, kad žmogus, negerbiantis savo tėvų, senelių, prosenelių…
Mano laikų žvaigždė, į kurią merginos norėjo būti panašios, – žavi aktorė Vaiva Mainelytė, senjorė, su švelniu liūdesiu ištarė: „Dabar – jaunystės kultas. Ne visi priima akivaizdžią tiesą, kad jauni bus neamžinai.“
Apmaudu, kad demokratinėje visuomenėje seni žmonės verčiami jausti gėdą, kad jie… seni. Kai galėjo, žmonės dirbo, mokėjo mokesčius, o dabar…
Ministro patarėjas, anksčiau ėjęs kitas pareigas ir aštriai kalbėdavęs apie socialines problemas, dabar pritilęs, tarsi kuklindamasis pasakė, jog blogai, kad Lietuvoje žmonės skirstomi pagal amžių, kad pagyvenusieji diskriminuojami.
Šį mėnesį beveik 550 tūkst. 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių padidės pensija apie 13 eurų. Dovana pagyvenusiems žmonėms spalio 1-osios proga? Nesvarbu, kai trečdalis pensininkų gyvena ties skurdo riba, o kiek dar skurstančiųjų.
Ir visgi ne pinigai svarbiausia. Banalu, bet daug vertybių už pinigus nenuperkamos. Vienoje seniūnijoje gyvenanti pensininkė našlė rūpestingai tvarko savo namus. Čia skurdo nepastebėsi. Nuo sienos iš nuotraukų žvelgia trys dukros. Ne visų gyvenimai susiklostė taip, kaip norėjo mama, kuriai sunku atleisti už nepatikusius sprendimus. Ji pažvelgia į nuotraukas ir susigraudina. Ne, ne užsieniuose jos gyvena, o čia pat, mūsų pajūryje. Tačiau viena iš dukrų jos nelanko pustrečių metų.
Ilgametė garbioji „Užuovėjos“ klubo vadovė Regina Kuneikienė prieš savaitę šventės dalyviams ištarė: „Dalinkime meilę. Pyksta širdis, kai nemyli ir liepia išeiti amžinai.“
