Senoviniai žaidimai mankštino protą
Tikima, jog kiekviena spontaniškai nupiešta ar net iš siūlų padaryta mandala atspindi žmogaus būseną tuo momentu. Iš mandalų serijos galima apibūdinti ir žmogaus charakterį, gilumines psichologines problemas. Mandalų menui neatsispyrė „Krikragaa“ narė K. Matjošaitytė ir pedagogė iš Gargždų B. Pipirienė.
Nors tūkstančiai vaikų yra prilipę prie kompiuterių, dalis lieka ištikimi senoviniams įvairių šalių žaidimams. Pastarieji buvo pristatyti neseniai vykusioje tradicinėje Drevernos kaimo ir žvejų šventėje „Ant marių kraštelio“.
Vilkelius išdrįso sukti ne visi
Senovinius stalo žaidimus demonstravo Klaipėdos rajone registruota amatininkų gildija „Krikragaa“. Jos atstovas Tomas Jurginas pristatė stalo žaidimą „Vikingų tvirtovė“. „Tai vikingų laikų žaidimas, reikalaujantis loginio mąstymo. „Vikingų tvirtovę“ gali žaisti daugybę kartų ir vis tiek neatsibos. 
Panašiai kaip ir šachmatais“, – įsitikinęs T. Jurginas. Pasak jo, ne mažiau įdomus ir afrikiečių žaidimas „Mankala“. Jis buvo žinomas dar 6 000 m. pr. Kr. „Pergalė garantuota tam, kurio geri matematiniai įgūdžiai, veikia logika“, – užsiminė T. Jurginas. Jis pristatė ir 12 kareivėlių žaidimą iš Indijos. „Daug ko išmokome vienoje stovykloje ir „užsikabinome“. Mėgstame vakarais pamankštinti protą“, – kalbėjo pašnekovas.
Apsilankiusieji Drevernos šventėje neliko abejingi ir dar vienai atrakcijai – besisukančių medinių vilkelių mūšiui. „Virvės pagalba išsukame vilkelius ir stebime, kaip jie tarpusavyje kovoja tarsi ringe“, – paaiškino kitas „Krikragaa“ atstovas Mantvydas Vilys. Jis pasakojo, kad vilkelio atsiradimo istorija yra susijusi su verpimo rateliu. Anksčiau vilkelis susukdavo siūlus, palengvindavo darbą. Senovėje jis buvo vadinamas sukučiu, o dabar yra vienas seniausių žaislų Europoje. Apmaudu tik tai, kad Drevernoje išsukti vilkelį išdrįso tik nedaugelis. „Akivaizdu, kad šiuolaikinis jaunimas labai atitrūkęs nuo mūsų senųjų žaidimų, reikia kuo dažniau pasiūlyti tokių atrakcijų. Gal tada išdrįs prisiliesti prie medinio vilkelio?“ – retoriškai klausė šventėje apsilankiusi Raimonda Šarkienė.
Mokėsi mandalų meno
Atpalaiduojantį užsiėmimą siūlė „Krikragaa“ narė Kristina Matjošaitytė: „Žmonės gali susikurti iš siūlų mandalas. Pats procesas atpalaiduoja, leidžia medituoti. Jei pasikabintumėte mandalą ant sienos, tai veiktų panašiai kaip mūsų pasaga. Mandalos teikia apsaugą.“ Pasidaryti mandalą mokėsi Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Birutė Pipirienė: „Noriu įgyti įgūdžių, kad vėliau juos galėčiau perteikti vaikams.“
Mandala – tai universalus pasaulio vienovės, sveikatos ir sėkmės simbolis, dar vadinamas maginiu apskritimu. Daug tūkstantmečių mandalos kuriamos visuose žemės kontinentuose. Dėl to esą sunku įvardyti, kuri iš senųjų kultūrų pirmoji pradėjo jas kurti. Pats žodis „mandala“ yra kilęs iš sanskrito kalbos, kurioje reiškė ne tik ratą, diską, sferą, bet ir bendruomenę, susirinkimą – tai, kas skirtingas dalis sujungia į darnią visumą. Mandalos buvo kuriamos ir Lietuvoje – metaliniai saulės kryžiai, prieverpsčių bei velykinių margučių puošimas saulėmis mena seną, pagonišką mandalos-saulės kūrimo tradiciją.
