Signatarų alėja Palangoje

Baigiantis atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimo metams Palangoje iškilmingai atidaryta Signatarų alėja.

Toje vietoje, kur stovėjo prieškariu sudegusi pirmoji Palangos progimnazija, tarp bažnyčios ir dabartinio pašto pastato, atidengta tautiniais raštais papuošta metalo plastikos stela, kurios priekinėje dalyje iškaltos keturių Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – Antano Smetonos, Stepono Kairio, Jurgio Šaulio ir Stepono Kazimiero Šaulio – pavardės. Alėjos gilumoje lapoja lietuviškos stiprybės simbolis ąžuolas. Vieta išties istoriškai reikšminga ir architektūriškai deranti.

Ties alėja sustoja, fotografuojasi ir kartais praeivių prašo paaiškinti paminklinio simbolio reikšmę šiuo metu kurortą užplūdę poilsiautojai. Miesto istorijos faktai apie daug ką byloja. Ir mums tai malonu.

1886 metais Palangos ir Kretingos dvarų valdytojas grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis čia įsteigė progimnaziją. Iki tol Palangoje veikė pradinė mokykla su dėstoma vokiečių kalba. Progimnazijai suteiktos valdiškos mokyklos teisės, joje buvo mokoma rusų kalba, nes šis kraštas iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Kuršo gubernijai. Mokslas buvo mokamas, tačiau neturtingiems ir labai gerai besimokantiems vaikams taikytos nuolaidos. Nebuvo nei amžiaus, tautybės ar kilmės apribojimų.

Šia proga turiu pasakyti, kad Palangos progimnaziją baigė, toliau mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir Insbruko universitete vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos literatūros žmonių, kunigas, poetas, metraštininkas, gargždiškis Mykolas Vaitkus. Už nuopelnus mūsų kultūrai pernai jam buvo suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas. Taigi toje alėjoje galbūt būtų verta pamąstyti ir apie jo atminimo įamžinimą.

Savo atsiminimuose M. Vaitkus yra rašęs, jog „progimnazija, gerai susitvarkiusi, gavusi gerų administratorių bei pedagogų mokytojų, pasidarė patraukli plačiajai Lietuvai. Iš ten išėjo žymių inteligentų, pasauliečių ir dvasininkų“. Nepaisant visko progimnazijoje vyravo tautiška dvasia, veikė slaptos lietuviškos moksleivių kuopelės, kurių vienai priklausė būsimas signataras Jurgis Šaulys. Jaunuolių sąmonei didelės įtakos turėjo Maironio, A. Mickevičiaus, M. Valančiaus ir kitų to meto šviesuolių kūryba, slapta platinami lietuviški laikraščiai ir knygos. Čia pirmąsias mokslo žinias įgijo vėliau tapę mūsų nepriklausomos valstybės kūrėjais – teisininkas Antanas Smetona, pedagogas Steponas Kairys, kunigas, Lietuvos banko valdytojas prof. Vladas Jurgutis, diplomatas Jurgis Šaulys, advokatas Rapolas Skipitis ir dešimtys kitų vyrų. Čia vėliau mokėsi karo chirurgas, sovietų teroro auka veiviržėniškis Juozas Žemgulys. Prieš karą savo vaikus į Palangą vežė mokytis pasiturintys Gargždų miesto gyventojai.

Kun. M. Vaitkus mokymosi metus Palangos progimnazijoje, tėvų ir kaimynų patirtis siekiant lavinti ir mokyti savo vaikus bei ano meto žmonių gyvenimą Lietuvos pasienyje plačiai aprašė atsiminimų knygose. Viena iš jų – „Su Minija į Baltiją“…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių