2018 Birželio 25
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 30 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Šiuolaikinei kultūrai būtina strategija

„Kultūros įstaigos turėtų būti modernizuojamos mainais į aukštesnio meninio lygio veiklas, jų plėtrą, išskirtinumą“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė.Ar mus tenkina Klaipėdos rajono kultūrinės veiklos pasiūla? Infrastruktūra? Kur mes dažniau naudojamės kultūros paslaugomis – mūsų rajone ar kituose miestuose bei užsienyje?

Iškalbinga tai, kad net 63 proc. rajonų gyventojų nevaikšto į kultūros renginius – tokią statistiką yra paskelbusi LR kultūros ministerija. Pagrindine priežastimi įvardijamas įdomios veiklos trūkumas.

Keldama šiuos ir kitus aktualius klausimus Rasa Petrauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, įsitikinusi, kad mūsų rajonui dabar pats metas pasekti šalies didmiesčių bei užsienio valstybių pavyzdžiu ir turėti savo kultūros strategiją. Būtent tai padėtų populiarinti kultūrą ir efektyviai naudoti lėšas. Apie laukiamas permainas – pokalbis su Tarybos nare.

– Dar praėjusiais metais inicijavote Klaipėdos rajono kultūros kaitos analizės ir kultūros strategijos rengimą, kuriam Savivaldybės taryba sėkmingai pritarė. Dokumentas dar nepradėtas rengti, tačiau akivaizdu, kad jis bus reikšmingas organizuojant kultūros įstaigų veiklą ateityje. Kodėl ėmėtės šios iniciatyvos?

– Šioje Tarybos kadencijoje 3,5 metų buvau Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, todėl atsakingai analizavau kultūros įstaigų situaciją, joms skiriamus asignavimus ir prioritetus. Daugelyje veikia standartiniai šokių ir dainų kolektyvai, aktualūs vietiniams gyventojams. Tai nėra blogai, jei vertinsime tik vieną iš rajono strateginių kultūrinės veiklos tikslų – užtikrinti kultūros paslaugų teikimą.

Esu meno bei kultūros renginių gerbėja ir tikrai matau, kad tarptautinė pasiūla keičiasi. Taigi ir rajone laikas į šią sritį pažvelgti naujai, kultūrą padaryti patrauklesnę. Kol kiti rajonai snaudžia, mes turime daugiau erdvės savo strategijos paieškoms – pasinaudokime tuo!

Kultūros analizė skatins kultūros centrų efektyvesnį veikimą, tačiau ji tikrai nebus nukreipta į įstaigų finansavimo mažinimą. Analizuoti kultūros centrų veiklas turi kultūrinės veiklos ekspertai, ir tai nebus skubus darbas.

– Klaipėdos rajone yra daugiau nei pusšimtis įvairių kultūros įstaigų, finansuojamų iš biudžeto lėšų. Kokia jų padėtis?

– Per pastaruosius 10 metų ženkliai pagerėjo dalies šių įstaigų infrastruktūra: pasinaudojus Europos Sąjungos parama, kapitališkai rekonstruoti arba renovuoti devyni pastatai, atnaujinta dalis J. Lankučio viešosios bibliotekos filialų, įkurtas Atviras jaunimo centras ir kt. Tam prireikė 5,1 mln. Eur, iš kurių 2 mln. – Savivaldybės arba skolintos lėšos, 2,4 mln. Eur – ES struktūrinė parama.

Savivaldybė stengiasi skirti dėmesio įvairių amžiaus grupių ir poreikių vartotojams. Tačiau šiuolaikinės tendencijos rodo, kad net ir kultūra turi veikti rinkodaros principais. Kultūra turi sudominti, intriguoti, pataikyti į rinkos tendencijas. Šiandien rajone stebime nemažai atvejų, kai atnaujinti pastatai neišnaudoja galimybių, o mes priversti juos išlaikyti mokesčių mokėtojų pinigais.

– Turime kultūros centrų ir kitų įstaigų, kurios yra tik ką modernizuotos. Ar jos turi savo strategijas, rodančias investuotų lėšų pagrįstumą?

– Tai ir yra esminė problema – mes dažnai skiriame šimtatūkstantinį finansavimą įstaigų aplinkai gerinti: rašome ES projektus, Savivaldybė papildomai skolinasi lėšas, tačiau neįvertina, kad po modernizavimo ilgus metus teks savo lėšomis išlaikyti pastatus, personalą. Toks pavyzdys yra Žadeikių kultūros namai. Jų įrengimas atsiėjo daugiau kaip 300 tūkst. Eur, iš kurių pusė – Savivaldybės biudžeto lėšos. Tuo tarpu kaime kultūrinė veikla yra kukli. Objektyviai reikia įvertinti ir priemiesčių situaciją. Tarkime, Girkalių kultūros centras renovuotas už 700 tūkst. Eur, kai ten gyvena tik apie 500 žmonių. O Gargždų kultūros centras su beveik 15 tūkst. gyventojų merdi, nors čia veikia ilgą istoriją turintys kolektyvai, organizuojami aukšto meninio lygio festivaliai, nori važiuoti „žvaigždės“. Verta pagalvoti, ar tikrai turime nuomoti patalpas Slengiuose už 2 500 Eur per mėn., kai absoliuti dauguma gyventojų vis tiek naudojasi visa profesionalia Klaipėdos kultūros infrastruktūra.

– Ar strategija skirta kultūrinei krypčiai išgryninti, o ne įstaigoms optimizuoti?

– Visiškai teisingai. Kai bus strategija, bus lengviau planuoti išlaidas. Kultūros įstaigos turėtų būti modernizuojamos mainais į aukštesnio meninio lygio veiklas, jų plėtrą, išskirtinumą. Puikūs pavyzdžiai – Dovilų etninės kultūros centras, kuris didžiąją dalį veiklos orientuoja būtent į etninės kultūros puoselėjimą, Priekulės ir Drevernos – į Mažosios Lietuvos istorijos saugojimą. Tokie išskirtiniai turėtų būti visi kultūros centrai. Tik reikia išanalizuoti, kas įdomu šiuolaikiniam žiūrovui, ką jis „pirktų“. Kino teatras „Minija“ – puiku! Jo rekonstrukcija pataikė į dešimtuką – kino teatrai Lietuvoje yra populiariausi tarp kultūros vartotojų. Mūsiškis – Savivaldybės, bet didžiąją dalį išlaidų padengia uždirbtos lėšos. Mes tikrai galime paieškoti panašių išskirtinių veiklų kitiems kultūros centrams ir žiūrovui siūlyti unikalių pramogų. Strategijos rengėjai, manau, tikrai ras, kaip maksimaliai išnaudoti jau renovuotus pastatus, kuriuose dabar matome daugiausia mėgėjišką kultūrą.

– Kada galime tikėtis šios strategijos įgyvendinimo?

– Strategija turėtų atitikti 2018–2028 m. poreikius. Tikiuosi, kad šis dokumentas greitai bus pradėtas rengti. Už tai atsakingas Kultūros skyrius. Nors dėl pasikeitimų valdančiojoje daugumoje teko pasitraukti iš Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės pareigų, esu pasirengusi visokeriopai padėti strategijos rengėjams, nes nuoširdžiai tikiu, kad ji mūsų rajoną pakels į aukštesnį kultūrinį lygį. Mes visi gausime šiuolaikišką paslaugą, ir atsipirks kultūros darbuotojų kasdienis darbas.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Skaistė VALUTKEVIČIENĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Ne kokie reikaliukai

Prasidėjęs uogienių virimo sezonas, rūpestis dėl paukščių antplūdžių, kurie akimirksniu nulesa uogas, ko gero šiuo metu yra žymiai didesnis nei…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar vasarą išnaudojate namų remontui?