Šiupinio šventėje Priekulėje – etnokultūros akcentai
Valgytojų sprendimu, gardžiausią šiupinį išvirė Venckų ir Lankupių bendruomenės komanda „Griekas“.
Žvarbų šeštadienį Priekulės Turgaus aikštė kvepėjo dūmais, gomurį kuteno gardžiausi kvapai, sklindantys iš kunkuliuojančių katilų. Šiupinio virimo čempionatui pasiruošė 13 komandų. Žvilgsnį traukė persirengėlių erzelynė, linksmino kapelijos ir dainininkai. Gausiai susirinkusiuosius varyti žiemą iš kiemo šildė renginio jaukumas ir nuoširdumas.
Tradicinėje Šiupinio šventėje Priekulėje persipynė istorinio Mažosios Lietuvos regiono ir Žemaitijos Užgavėnių tradicijos.
Akcentas – persirengėlių eisena
Praėjusį savaitgalį Priekulėje gardžiai kvepėjo ne tik Turgaus aikštė, toli sklido tranki kapelijų muzika bei dainos. Užgavėnišką nuotaiką skleidė iš šiaudų surišti „avinai“. Trečią pavasarį Priekulės kultūros centro surengta Šiupinio šventė subūrė ne tik miestelėnus, bet ir kitų seniūnijų, miestų žmones, išsiilgusius dvasinių, gilesnių dalykų – ne vien įspūdžio akimirkos. Mugėje galėjai nusipirkti šviežių stintų ir kitų žuvų, ančių ir tikro medaus, verbų ir velykinių suvenyrų, priekuliškių pynėjų pintų krepšių ir krepšelių.
Nuotaikingam šiupinio čempionatui pasiruošė 13 komandų iš Priekulės seniūnijos, nepasididžiavo atvykti ir iš Traksėdžių, Šilutės rajono. Virėjai nekantravo pradėti, tačiau pirma reikėjo pasisveikinti su Užgavėnių persirengėliais, per visą Priekulę žygiavusiais į Turgaus aikštę. Linksmoji eisena – Šiupinio šventės akcentas. E. Vicherto teatro aktoriai sukūrė spalvingus personažus – ne tik jų kaukės žavėjo. Minioje būrys išsipusčiusių gražuolių nesidrovėdamos meilinosi vyrams. Centro folkloro ansamblio „Vėlingis“ dalyviai – kaukėmis pasipuošę neatpažįstami dainininkai šmirinėjo, kalbino ir šokdino susirinkusiuosius.
Virėjai rungėsi ir kalbomis
Kultūros centro direktorei Alantai Zapalskienei davus komandą kaisti puodus, prasidėjo varžytuvės ir linksmybės.
Šiupinio virėjai išmoningai įsiliejo į teatralizuotą šventę. Jie stengėsi atkreipti dėmesį ne tik savo užgavėniška apranga, bet ir šmaikščiomis kalbomis. Dairydamiesi į kaimynų puodus, negailėjo pagyrų savo šiupiniui. Šmeliot (šišioniškai – ragauti) neleido Priekulės II kaimo ir Gropiškės bendruomenės komanda „Prūseliai“. Vyriausiasis virėjas Aibulat Sarybajev patikino, kad šiupinį „Briedi rags“ verda pagal šišioniškių receptą. Šišioniškai febeliuojanti (kalbanti) virėja Ilona Pocienė dėstė, kad reikėjo10 kg kiaulienos, rūkytos šoninės, perlinių kruopų, morkų, svogūnų… Gyrėsi, jog išvirs 70 porcijų, kad kuo daugiau šventės dalyvių pasotintų. Komanda džiaugėsi rėmėjais – įmone „Germanika“.
Folkloro „Vėlingis“ dainininkės Jūratė Mierkienė ir Vilma Dveržackienė sakė šiupinį maišančios meškos letena. Pasiteiravus recepto, atšovė, jog kiekviena šeimininkė turi savo ir jo neatskleidė.
Priekulės lopšelio-darželio komanda irgi savo recepto neišdavė, bet pasiūlė šmekioti. Pedagogės Vilma Mažeikienė ir Regina Tulickienė, šventėje tapusios virėjomis, sakė darbo nepristigsiančios, nes valgyti žmonės visada nori.
Dituvos bendruomenės vyriausioji šeimininkė Birutė Martinkienė su padėjėju Romu Lingiu linksmai dėstė, kad šiupiniui reikėjo šabalbonų ir įvairių pupelių bei kitokių daržovių, naminių vištų kojelių sultinio. Ir neabejojo, kad jų bus gardžiausias.
Tarp šiupinio virėjų buvo prisiglaudę „čirvinių“ blynų kepėjai. Priekulės parapijos „Carito“, vadovaujamo Violetos Riaukienės, narės ir jų pagalbininkai nespėjo kepti eilėje laukusiems vaikams ir suaugusiesiems.
Pasotino šimtus valgytojų
Kol virė, kunkuliavo šiupinys, susirinkusiuosius linksmino šauniausios Žemaitijos kapelos – priekuliškių „Bengeliai“, daukšaitiškių „Ritin dobil“ ir „Bartuva“ iš Skuodo rajono. Iš širdies dainą traukę ansamblio „Vėlingis“ dainininkai šventės dalyvius kvietė į ratelį sušilti.
Senoviniai žaidimai, kuriuos organizavo kultūros darbuotojas Jonas Kavaliauskas, sudomino ne tik vaikus ir jaunimą. Žvarbų šeštadienį šurmuliuojančioje Turgaus aikštėje šalta nebuvo.
Šiupinio šventės iniciatorė A. Zapalskienė, paragavusi visų komandų šiupinio, sakė, kad jų skoniai skirtingi, bet visų labai gardūs, nes virti su meile. Virėjai savo katiluose iškliukino apie 400 litrų. Už simbolinę auką pasisotinti galėjo šimtų šimtai renginio dalyvių. Visiems virėjams A. Zapalskienė tarė ačiū, įteikė saldžias dovanas ir pakvietė dalyvauti kitais metais.
Valgytojai išrinko gardžiausią šiupinį, kurį išvirė Venckų ir Lankupių bendruomenių komanda „Griekas“.
Reprezentuos miestą
„Stebiu šventę ir džiaugiuosi kūrybiškais centro darbuotojais – kiekviename renginyje vis kažkas naujo. Ir iš kur tiek idėjų“, – stebėjosi priekuliškė Irena Lomsargienė.
Šiupinio šventėje puikiai jautėsi ir Žygintas Viršilas iš Priekulės kaimo. Miesto renginių nepraleidžianti Violeta Banevičienė taip pat gyrė išmoningus Kultūros centro darbuotojus.
„Retas nuoširdumas, linksmiau nei Klaipėdoje, – sakė Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė, Priekulės gyventoja. – Europinio lygio kultūros darbuotojų komanda: kaip sugeba organizuoti renginį, žadinti žmonių entuziazmą, nuotaiką. Bendruomenė – kaip šeima. Šis renginys mus nukėlė į lietuvininkų krašto praeitį.“
Rajono Savivaldybės vicemerės V. Riaukienės nuomone, tai nuoširdus renginys, kuriame susitikę žmonės glėbesčiavosi, džiaugėsi vieni kitais, fotografavosi su persirengėliais.
Kultūros centro darbuotojai šaltiniuose ieškojo, kokios Užgavėnės turi būti istoriniame Mažosios Lietuvos regione. Šiupinio šventėje persipynė dviejų regionų tradicijos: Žemaitijos persirengėliai ir Klaipėdos krašto šiupinys. „Šiame krašte Morės niekada nedegino“, – akcentavo A. Zapalskienė. Ji pridūrė, kad visi centro meno kolektyvai dalyvavo linksmoje persirengėlių eisenoje, Šiupinio virimo šventei susivienijo seniūnijos administracija, bendruomenės, įstaigos, organizacijos. Taigi netrūko nei smagios nuotaikos, nei gardaus šiupinio. Šiupinio šventė ir ateityje reprezentuos Priekulę.
Virginija LAPIENĖ
Namų akcentai neretai tampa išskirtinės naktinės užuolaidos.
