Skirtinga modernizacijos patirtis – nauda planuojantiesiems

Klaipėdos rajone daugiabučių namų modernizacija vis neįgauna tokio pagreičio, apie kokį svajota valstybiniu lygiu. 1-uoju ir 2-uoju renovacijos etapais siekta atnaujinti 44 sovietinės statybos namus, bet realiai tam ryžosi vos 19. Gyventojų pasyvumą administratoriai vertina vienareikšmiškai – baugina įsipareigojimai bankams ir sklindančios neigiamos kalbos apie rangovus. Tačiau darbų nepabūgę butų šeimininkai dabar ploja rankomis ir jaučiasi laimėję – padidinę namų energetinį efektyvumą žiemoja net triskart pigiau.

Efektą jaučia piniginėse

Daugiabučių namų modernizacijos procesą Klaipėdos rajone administruojanti UAB „Gargždų būstas“ kovo mėnesio pabaigoje džiaugėsi, kad vieną namą – Klaipėdos g. 18 Gargžduose – ne tik baigė, bet ir išsiuntė pirmąsias sąskaitas gyventojams su banko paskolos mokėjimais. Didžioji dauguma daugiabučių beveik baigti, mat rangovai taiso trūkumus.

UAB „Gargždų būstas“ kovą buvo sėkmingai sudariusi kreditavimo sutartis 15-ai modernizuojamų daugiabučių. Bendra darbų vertė – 3 411 560,55 Eur, kurios 40 proc. už energiją taupančių priemonių panaudojimą kiekvienam namui finansuos Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Administratorių įmonės direktorius Rimvydas Rameika akcentavo, kad pakeitę langus, lauko duris, apšiltinę stogą, sienas bei šildymo sistemą rūsyje modernizavę namai nauda negali atsistebėti. Štai Klaipėdos g. 32 daugiabutyje už pirmąjį žiemos mėnesį 35 m² ploto buto šeimininkai anksčiau mokėdavo 60 Eur, o šiemet gavo vos 20 Eur sąskaitą. Panaši tendencija vyrauja visuose namuose, o išlaidų sumažėjimas daug priklauso nuo to, kad radiatorius galima reguliuoti individualiai.

Nedelsė ir laimėjo

Naudinga ar ne renovuoti daugiabutį ir kaip tai daryti, gali papasakoti gargždiškis Alfridas Staponka. Vytauto g. 27 namo bendrijos „Baltas namas“ pirmininkas džiaugiasi, kad jo namas Gargžduose renovuotas vienas iš pirmųjų. Tuomet žmonės gavo didžiausią siūlytą Europos Sąjungos paramą – 50 proc. nuo darbų vertės.

24 butų keturių aukštų namas pastatytas 1991 metais, o renovuoti gyventojai jį prisiruošė 2009 m. Prieš tai, žinoma, keletą metų žmones teko pratinti prie minties, kad renovacija – neišvengiama. Ją spartino tai, kad gyventojai už centralizuotą šilumos tiekimą mokėdavo nebe brangiausiai Gargžduose. 2 kambarių bute paslauga tuomet atsieidavo 500 ir daugiau litų. „Gyvenu trijų kambarių bute, už kurio šildymą sausį mokėjome 50 Eur, o kitais mėnesiais – 23 Eur, 40 Eur ir pan.“, – akivaizdžią naudą priminė pašnekovas.

Vienintelė bėda šiame name buvo ta, kad planuodami renovaciją gyventojai „pramiegojo“ finansavimą šildymo sistemos atnaujinimui ir šiuos darbus 100 proc. mokėjo patys. Visgi butams investicija į namo modernizaciją (be šildymo sistemos) tais laikais atsiėjo 6 000–8 000 Lt. „Nebrangiai. Darėme per krizę, tad kainos gerokai buvo nukritusios. Paskelbus konkursą suvažiavo gal 15 statybos firmų ir vieni kitiems „mušė“ kainas. Turbūt didelio pelno negavo besistengdami laimėti“, – juokdamasis prisiminė pirmininkas. Įdomu tai, kad gyventojai neėmė paskolų – mokėjo iš karto arba skolinęsi individualiai dengė visą sumą.

A. Staponka kol kas turi tik vieną nusiskundimą: „Fasado viršuje palei stogą yra ruda juosta, kurios dažai nuvarvėjo. Dar nėra praėjęs 5 m. garantinis terminas, taigi spaudžiame rangovus, kad broką sutvarkytų.“

Fasadus gelbsti kokybiškai

Praėjusiais metais baigtas renovuoti daugiabutis Veiviržėnų miestelio centre. Jo pirmininkė Inga Beniulienė pasakoja jau pokrizinę istoriją – namą modernizuoti panoro vos viena bendrovė, tad teko samdyti tuos, kurie siūlėsi. Veiviržėniškiai dar gavo 40 proc. ES ir valstybės paramą energiją taupančioms priemonėms ir 100 proc. paramą investiciniam planui, techniniam projektui rengti bei administruoti. Rangovai šiltino stogą, cokolinį aukštą, sienas, keitė langus, įstiklino balkonus. Pati šildymo sistema nebuvo modernizuota dėl kaimiškoms vietovėms būdingos priežasties – namas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Gyventojai butus kūrena malkomis ar dujomis. Yra butų, kurie šildymo išvis neturi, nes šildosi… lenkdami taurelę.

Visgi kitos šilumą saugančios priemonės irgi davė efektą – kūrenti reikia mažiau. I. Beniulienė pateikė savo pavyzdį – už 3 kambarių butą 20 metų kas mėnesį mokės 40 Eur paskolą ir yra įsitikinusi, kad suma atsiperkanti. 1983 m. statyto namo gyventojai renovacijos nebeatidėliojo dėl sutrūkinėjusio mūro – geltonos plytos buvo greičiau yrančios.

Veiviržėniškiai rinkosi tinkuoti fasadą, o štai Gargžduose modernizacijai pasirinktos fibrocementinės arba HPL plokštės. I. Beniulienė nežinojo, ar apgailestauti, kad jų namas pasirinko kitokį šiltinimo būdą. O štai tris daugiabučius Gargžduose renovavusios statybos bendrovės vadovas Artūras Uosis įsitikinęs, kad projektuotojų pasiūlyta medžiaga išties kokybiška. „Gargžduose visur rengiamas ventiliuojamas fasadas – tai vienas didžiausių renovacijos privalumų. Šis būdas brangesnis, bet patikimesnis“, – įsitikinęs A. Uosis. Jo nuomone, akivaizdi ir reguliuojamų radiatorių nauda, nes taip gyventojai asmeniškai atsakingi už savo šildymo sąskaitą.

Neabejotina yra ir estetinė nauda – renovuoti namai atrodo moderniai ir išvaduoja Gargždus iš silikatinių plytų miesto įvaizdžio. Dėl to UAB „Gargždų būstas“ deda viltis, kad išgražėti ateityje ryšis vis daugiau namų. Mat kol kas vientiso modernių namų vaizdo mieste dar nepavyko sukurti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių