Skomantų piliakalnio dvasia

Skomantų piliakalnio dvasia

Pagarbos ženklai Skomantų piliakalniui, žilai jo praeičiai: paminklas Mažosios Lietuvos prisijungimo 5-mečiui ir Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (1928 m.). Tautodailininko Vytauto Majoro skulptūra „Žemaitis“ (1969 m.).

 

Vienas įspūdingiausių piliakalnių, ankstyvosios valstybės simbolių Vakarų Lietuvoje stūkso į vakarus nuo Skomantų kaimo Veiviržėnų seniūnijoje. Gana tankiai išdėstyti senkapiai šiose apylinkėse rodo, jog čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Istoriniai šaltiniai liudija gynybinę šio piliakalnio funkciją. Skomantų piliakalnis – ypatinga, paslaptimi dvelkianti vieta. Čia išlikę skomantiškių pagarbos ženklai.

Garbė gyventi šalia istorinės vietos

„Kai pasakai, jog gyveni prie Skomantų, dažniausiai pajunti nuostabą: „Ak ten, kur piliakalnis, – kalbėjo septintą dešimtmetį baigianti Marytė Eidėnienė iš Mikužių kaimo. – Mūsų vietovę garsina Skomantų piliakalnis, tai istorinė vieta.“

Atitekėjusi į vyro gimtinę, jaunystėje kartu su Algirdu eidavusi į šokius Skomantų piliakalnyje. „Daug jaunimo susirinkdavo – linksmybės vykdavo aikštelėje prie istorinio paminklo“, – dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Ir dabar stūkso 1928 m. aukščiausioje kalno vietoje ūkininko P. Kučinsko finansavimu pastatytas cementinis paminklas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos 5-mečiui ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Jį sukūrė autorius R. Rameika.

M. Eidėnienė prisiminė, jog kadaise dirbdama Veiviržėnų apylinkėje į Skomantus lydėjusi kultūros paveldo specialistus, kurie čia susitiko su paminklo statytoju P. Kučinsku, užrašė jo pasakojimą apie šio atsiradimą. „Buvau jauna ir nelabai ką beprisimenu“, – sakė pašnekovė.

M. Eidėnienė kalbėjo, kad jos šviesaus atminimo vyrui, gimusiam ir užaugusiam netoli Skomantų piliakalnio, buvo ypač brangi ši vieta. „Dirbdamas eiguliu, žadėjo jį sutvarkyti, padaryti gražiausią Lietuvoje. Bet nespėjo – žuvo šalia šio piliakalnio“, – liūdnai ištarė pašnekovė.

Brangi gimtinės dalis

Apie Skomantų piliakalnį, ypatingą, užburiančią vietą, kalbėjo ir Redvita Šertvytė, gimusi ir užaugusi šiame kaime. Jos teigimu, piliakalnis – jos gimtinės dalis. „Sugrįžę į tėvų namus, per šventes vykstame ten pasivaikščioti, – pasakojo ji. – Sutinkame ne tik skomantiškių, bet ir pėžaitiškių ir aplinkinių kaimų gyventojų. Daugelis į piliakalnį ateina su vaikais.“

Redvita pasakojo, jog kadaise papėdėje buvo organizuojamos šventės. Ir dabar čia renkasi skautai.

Pašnekovė prisiminė, jog vaikystėje su bendraamžiais čia važinėdavosi rogutėmis, žaisdavo kamuoliu, kuriam nuriedėjus žemyn, dumdavo į papėdę parsinešti. „Traukia Skomantų piliakalnis savo energetika, praeities dvasia, – kalbėjo Redvita. – Vaikystėje priskindavome gėlių ir padėdavome prie paminklo.“

R. Šertvytė girdėjusi padavimų, jog čia vaidenasi, kad galima rasti aukso, bet jau nebėra tarp gyvųjų šių pasakotojų. „Skomantiškiai skaitė knygą „Pabėgimas“ apie Skomantų piliakalnį, aš turėjau komiksų knygelę“, – sakė pašnekovė.

Rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė pasakojo, kad prieš kelerius metus viena jaunavedžių pora registruoti santuoką pasirinko Skomantų piliakalnį. Jaunieji atvyko pasipuošę lininiais rūbais, kūreno laužą“, – prisiminė neįprastas vestuves vedėja.

Praeities dvelksmą jaučia ir jaunoji karta.


  • Skomantų piliakalnis vadinamas Raguvos arba Ragokalnio vardu. Jis stūkso dešiniajame Veiviržo kranto iškyšulyje. Tankiai išdėstyti senkapiai byloja, jog čia gyventa pirmaisiais mūsų eros amžiais. Piliakalnis buvo naudojamas dar iki kryžiuočių antpuolių – tyrinėjant čia aptikta žaislų ir grublėtosios keramikos šukių.
  • Duisburgo kronikoje ir Hipatijaus metraštyje rašoma apie sūduvių kunigaikštį, jotvingių karvedį ir žynį Skomantą. Šiuose dokumentuose aprašomos kovos su kryžiuočių ordinu XIII amžiaus pabaigoje ir Skomanto krikštas. Prasidėjus ordino antpuoliams piliakalnis sustip­rintas aukštais pylimais ir atsidūrė gynybinio žiedo viduryje – jį supo mažesni piliakalniai. Skomantų piliakalnio istorija susijusi su netoliese buvusiu Švėkšnos dvaru ir jo savininku, tačiau dvaro archyvas sudegė.
  • Kraštotyrininkų teigimu, apie Skomantų piliakalnį yra 22 padavimai. Viename iš jų pasakojama, kad gilioje senovėje ant šio piliakalnio buvusi garsi pilis, kurioje esą gyvenęs žemaičių krašto valdovas Skomantas, nuolat palaikęs glaudžius ryšius su Jomantų pilies valdovu. Užklupus kryžiuočiams, vienas kitam pranešdavę ir palaikydavę.

Virginija LAPIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kodėl neplojame?

Užriestos nosys, kalbėjimas tarsi iš aukšto, nepasilabinimas. Ar nesate susidūrę su tokia situacija, kai buvę jūsų kolegos, draugai, kaimynai ar…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?