Sodininkų bendrijų problemų paukščių čiulbesys nenustelbia

Sodininkų bendrijos virsta gyvenamaisiais ir miegamaisiais rajonais, jų nebeliko Nekilnojamojo turto registre. Čia nurodomas kiekvieno sodo sklypo adresas. Tačiau statusas liko tas pats. Taigi gyvenimo kokybė čia skiriasi nei kaime ar gyvenvietėje. Tačiau dėl pigesnio pragyvenimo sklypai sodininkų bendrijose paklausūs, ypač netoli Gargždų centro, taip pat „Dituvos“ sodininkų bendrijoje.

Kuriasi šeimos

Iš 36 rajone esančių sodininkų bendrijų – 19 Dovilų seniūnijoje. Pasak seniūnės Nijolės Ilginienės, jos virto miegamaisiais ir gyvenamaisiais kvartalais. Duomenų nėra, kiek juose gyvena žmonių. Seniūnės teigimu, daugiausia gyventojų Kiškėnų, Kulių, Šniaukštų, Lyverių kaimuose esančiose bendrijose. Čia daugėja jaunų šeimų – ne tik vasaras leidžia pensininkai.

Opiausia sodininkų bendrijose įsikūrusiųjų problema – žvyrkeliai. Eismas intensyvus – žmonės dirba rajone ar mieste, o keliai prasti. Sudėtingiausia atokiose vietose esančiose bendrijose – žvyrkeliais tenka dardėti į „Putiną“, „Skiniją, „Aisę“, „Tolupį“, „Klevą“.

„Politikai prieš rinkimus priėmė įstatymą, kad sodininkų bendrijose kelius tvarko

„Šiuo metu už tuščią standartinį 6 arų sklypą geroje vietoje prašoma 20 tūkst. Lt, gyvenamąjį namą – 80–100 tūkst. Lt, naujos statybos namą – 180–200 tūkst. Lt“, – sako „Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas T. Vaitkus.

Savivaldybė, bet nenustatyta tvarka, kaip juos perimti. Sodininkai neturi pinigų įteisinti dokumentus, Savivaldybė irgi neturi. Taigi keliai – sklypų savininkų turtas, kuriuo turi pasirūpinti patys“, – kalbėjo N. Ilginienė.

Daugelyje bendrijų jie neasfaltuoti, siauri. Kelkraščiuose veši gyvatvorės. Sunku išvažiuoti lengvajam automobiliui, o kaip išlįsti specialiajam transportui – surinkti šiukšles? O kilus gaisrui, kaip privažiuoti gaisriniam automobiliui? Kyla ir saugaus eismo problemų. Seniūnės nuomone, ateityje bus dar daugiau bėdų. Sodininkų bendrijų gyventojai klausinėja, ar čia bus vandentiekis, vandenvalos įrengimai.

Nesuvokta realybė

„Žmonės griebiasi šiaudo: ankštame sodo sklype statosi, lipdosi, o vėliau skundžiasi valdžia. Mieste užaugusieji jauni žmonės neįsivaizduoja, kas yra žvyrkelis. Paklausus kodėl čia pasirinko gyventi, atsako, kad čia gražiai paukščiukai čiulba. Vėliau pradeda skųstis, jog keliai duobėti. Kai toks intensyvus eismas, neįmanoma sutvarkyti, kad visą laiką būtų lygus“, – sakė seniūnė. Ji akcentavo, jog itin problematiška sodininkų bendrijos „Putinas“ gyventojams – keliu važiuoja didžiulis transporto srautas. Seniūnės teigimu, būtina asfaltuoti kelią nuo Lėbartų kapinių iki Lėbartų dvaro. „Vasarą praleisti soduose gerai – tokia ir buvusi jų paskirtis. Bet gyventi nuolat…“ – užjausdama kalbėjo N. Ilginienė. Ji įsitikinusi: jeigu Vyriausybė leido statytis gyvenamuosius namus sodininkų bendrijose, tai turėtų skirti lėšų keliams tvarkyti.

Kaimu virsti nenori

Priekulės seniūnijoje – 6 sodininkų bendrijos, iš kurių didžiausia – Dituvos. Net 600 ha teritorijoje yra 6 400 sklypų, kurie suskirstyti į 21 kvartalą. Seniūnijos duomenimis, gyvenamąją vietą čia deklaravę apie 3 tūkst. gyventojų, o gyvena žymiai daugiau.

Pasak nekilnojamojo turto agento R. Mukausko, „Gargždelėje“ 4 arai kainuoja nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. Lt, o 6 arai – 45–50 tūkst. Lt. Gyvenamasis namas čia kainuoja nuo 200 tūkst. Lt, gražiai įrengti naujutėlaičiai – 250–300 tūkst. Lt.

„Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus neslėpdamas nuostabos pasakojo, kad į gatvę, kurioje jis su šeima gyvena, neseniai atsikraustė kelios penkiasdešimtmečių šeimos, turinčios vidutines pajamas, bet norinčios ne pigesnio gyvenimo, o turėti daržą. „Viduriniosios kartos žmonės dar nori kapstytis darže“, – stebėjosi 37-erių metų vyras, prie kurio namo žaliuoja veja.

T. Vaitkus „Dituvos“ sodininkų bendriją vadina unikalia: ji didžiausia ne tik Klaipėdos rajone, bet ir Lietuvoje. „Analogišką aptikome tik Rusijoje“, – prisipažino Tadas.

Sovietmečiu buvusiuose pelkynuose buvo išdalinti kolektyviniai sodai didžiausių uostamiesčio įmonių darbuotojams. Čia keliai asfaltuoti. Ir gyvena įvairiausių tautybių žmonės. Pasak T. Vaitkaus, nedeklaravusiųjų – pusantro tūkstančio, o vasarą iš viso apsigyvena 13–14 tūkst. žmonių.

„Tai gyvenamoji ir poilsio zona“, – aiškino jis. Ne, „Dituvos“ sodininkų bendrijoje nei centralizuoto vandens tiekimo, nei vandenvalos įrengimų nėra. Taigi sodybose – šulinys arba gręžinys ir tupykla arba fekalijų duobė. Bet gyvenimo kokybe Tadas nesiskundžia. „Juk galima namuose įsirengti vandentiekį, centrinį šildymą“, – sakė jis.

O šioje sodininkų bendrijoje – kaip tikroje gyvenvietėje: ambulatorija, kurioje dirba šeimos gydytojas, kirpykla, grožio salonas, yra ir baras. Šiuo metu Nidos gatvėje kyla prekybos centras.

Pasak T. Vaitkaus, šiuo metu už tuščią standartinį 6 arų sklypą geroje vietoje prašoma 20 tūkst. Lt, gyvenamąjį namą – 80–100 tūkst. Lt, naujos statybos namą – 180–200 tūkst. Lt.

„Esant didelei žmonių koncentracijai, galima sukurti kokybiškesnį gyvenimą – gyventojai čia patenkinti, – teigė T. Vaitkus. – Tai netipinė bendrija – mes tvarkomės patys. Šiemet rizikavome padidinti nario mokestį iki 103 litų. Juk iš šių lėšų mes tvarkome kelius, melioracijos griovius, viešąsias erdves. Mums niekas nepadeda: kai kreipiamės į rajono Savivaldybę, šnairuoja: jūs klaipėdiškiai, kai į Klaipėdos miesto – irgi kreivai žiūri. Jokio valdžios dėmesio. Ir kada politikai supras, kad mums reikia padėti?“

Jis džiaugėsi svarbiu įvykiu bendrijoje: pradėjo rengti vaikų žaidimų aikštelę. Norėdami gauti europinių lėšų, įkūrė Lūžgalių bendruomenę. Parengę projektą, tikisi per VVG gauti finansavimą. „Mes nenorime virsti kaimu ar gyvenviete – nepatrauklu. Per daug lėšų ir jėgų įdėta čia kuriantis“, – akcentavo T. Vaitkus.

Pigesnio gyvenimo paieškos

Pastaruoju metu sodininkų bendrijose sklypus daugiausia perka žmonės, norintys įsikurti. Ne iš gero gyvenimo: čia sklypai pigesni. Vyksta migracija iš miesto į kaimą ir atvirkščiai. Čia savo uždirbtus pinigus investuoja sugrįžę emigrantai, pirkdami sklypą ateičiai.

Nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančio Roberto Mukausko teigimu, paklausiausi sodų sklypai – sodininkų bendrijose, esančiose Gargždų pašonėje: „Minijos“, „Žilvičio“ „Gargždelės“. Pasak verslininko, „Gargždelėje“ 4 arai – nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. Lt, o 6 arai – 45–50 tūkst. Lt. Pastarojoje sodininkų bendrijoje daug gyventojų. Gyvenamasis namas čia kainuoja nuo 200 tūkst. Lt, gražiai įrengti naujutėlaičiai – 250–300 tūkst. Lt.

Tačiau žmonės sodo sklypus perka ir laisvalaikiui. Anot R. Mukausko, šiam tikslui dažniausiai renkamasi sodininkų bendrija „Melioratorius“, esanti prie Skaid­riojo karjero. Joje nuolatinių gyventojų nėra daug. Verslininko teigimu, 6 arų sklypas su keliais medeliais kainuoja 25–30 tūkst. Lt, o su nameliu, kurį galima pertvarkyti į gyvenamąjį būstą, – 35–40 tūkst. Lt. Gyvenamasis namas šioje bendrijoje kainuoja nuo 150 tūkst. iki 250 tūkst. Lt. Vienas sodo šeimininkas už 5 arų sklypą, kuriame yra šiltnamis ir keli vaismedžiai, prašė 60 tūkst. Lt. Atsirado pirkėjas, siūlęs 45 tūkst. Lt.