Sportas

Profesionalios žvejybos taisykles čempionate diktavo patirtis


Neseniai vykusiame 56-ajame Pasaulio sportinės žūklės čempionate Lietuvos rinktinei atstovavo ir du gargždiškiai – Marius ir Martynas Baranauskai. Profesionalių žvejų gretose jau kurį laiką esantys broliai savo jėgas išbandė keliuose tarptautinio lygio konkursuose. Savo įspūdžiais su „Banga“ pasidalinti sutikęs Marius akcentuoja vieną – varžybose laimikį pritraukia būtent profesionalumas. O sėkmė šypsosi nebent patiems laimingiausiems.


Džiaugiasi žiniomis


Marius Baranauskas su Lietuvos sportinės žūklės rinktine keliavo jau į trečią čempionatą. Dukart jis gynė Lietuvos vardą Pasaulio čempionatuose ir vienąkart Europos čempionate. „Pastarajame su broliu ir dar vienu gargždiškiu padėjome iškovoti kol kas aukščiausią Lietuvos pasiekimą – 8 vietą Europoje. Taigi, kaskart važiuodamas keliu sau aukščiausius tikslus, o į favoritus žiūriu kaip į stiprius varžovus, kuriuos noriu aplenkti“, – tikina 24 metų M. Baranauskas. Jam pačiam šis sezonas buvo ypač sėkmingas – antrą kartą tapo stipriausiu Lietuvos žveju. Metais jaunesniam Martynui atiteko penktoji vieta.


Pasakodamas apie dalyvavimą paskutiniajame Pasaulio čempionate Olandijoje Marius neslepia nusivylimo, kad iš 39 dalyvavusių komandų rinktinei teko tik 28 vieta. „Šiuo rezultatu nesidžiaugiu, bet džiaugiuosi žinių bagažu, kurį parsivežiau. Aš jau seniai nebevartoju žodžių „nepasisekė žvejyboje“. Į tai žiūriu daug profesionaliau, todėl „nepasisekė“ keičiu į „neprisitaikėme“, – teigia Marius.


Įtempta dienotvarkė


M. Baranauskas pabrėžė, kad čempionate nė nekvepėjo poilsiavimu ar atostogomis. „Keldavomės šeštą ryte, paskubomis pusryčiaudavome, nuvykę ruošdavome jaukus, statydavome platformas, tiesdavome meškeres, matuodavome gylius ir galiausiai tris valandas žvejodavome. Po to būdavo pusantros valandos pertrauka, per kurią privalėjome spėti paruošti kitą jauką, jeigu reikėdavo – pakeisti žvejybos sistemas ar paruošti „match“ tipo meškerę. Galiausiai užkąsti. Po to vėl trijų valandų žvejyba ir tik vėliau kelionė atgal. Nė viena diena nesibaigdavo be komandinio susirinkimo ir rezultatų analizės. Na, o po to namų darbai, t. y. viskas, kas nutrūko ar susipainiojo, buvo perrišama. Kartais tai nusitęsdavo net iki antros valandos nakties“, – pasakojo Marius.


Rinktinė dar ugdoma


Žvejys rinktinės rezultatą iš dalies pateisina faktu, kad Olandija yra kanalų šalis, todėl lyginti jų ir vietinių pasiruošimo negalima. Juolab kad Lietuvoje žvejai turi tik du tokius vandens telkinius – Vilhelmo ir Elektrėnų šiltąjį kanalus. Almere, miestelyje, kuriame vyko varžybos, rinktinė praleido savaitę – penkias treniruočių bei dvi varžybų dienas.


„Tos treniruotės yra svarbus faktorius, kuris dažniausiai nulemia visų varžybų rezultatus. Tai tarsi mokykla, kurioje mes mokomės gaudyti to telkinio žuvis. Tad šiame čempionate sėkmės faktorių nustumiu į galą ir iškeliu žvejų profesionalumą“, – tikina M. Baranauskas. Jis patikslina, kad sportinė žūklė turi tam tikras taisykles, skirtas žvejybos sąlygoms suvienodinti, taip pat sumažinant jau minėtą sėkmės tikimybę ar atsitiktinumus.


Lietuvos rinktinė čempionate buvo jauniausia. Nė vieno jos nario amžius nesiekė 30 metų. „Tai labai svarbu, nes šiame sporte vienas svarbiausių kriterijų yra patirtis. Ji įgyjama tik nuolat žuvaujant, dalyvaujant varžybose bei konkuruojant su kitais dalyviais.


M. Baranauskas yra ir Gargždų mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubo „Pyla“ vadovas. Turbūt nedaugelis gargždiškių žino, kad būtent „Pyla“ šių metų sezone tapo Lietuvos čempione. Sudėtingose penkių etapų varžybose klubas aplenkė 12 konkurentų iš visos Lietuvos ir iškovojo teisę kitąmet atstovauti Lietuvai Pasaulio klubų čempionate Lenkijoje.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių