Sugrįžusieji iš emigracijos gimtinėje pasijaučia tarp žemės ir dangaus

Aktualija
15 sausio, 2018
0

Didžiausias nūdienos sopulys – neatlėgstanti emigracijos banga yra viena svarbiausių Lietuvos gyventojų nerimasties dėl savo ateities priežastis. Siekdami sotesnio duonos kąsnio sau ir savo vaikams iš gimtosios šalies kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Pernai iš Lietuvos emigravo 54,6 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką netekta beveik ketvirtadalio gyventojų.

Stulbinantys emigracijos mastai atrodo gąsdinantys, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad apie grįžimą į tėvynę pagalvoja kas antras emigrantas, o vien tik pernai į gimtinę parvyko 5 tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus.

Nekonkurencingi atlyginimai nesuvilios

Trečiadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su žiniasklaidos atstovais ir šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė tiek žurnalistams, tiek merams pristatė tyrimą apie grįžtamąją migraciją ir regionų perspektyvas. Pernai per 11 mėnesių gyventi į užsienį išvyko 54,6 tūkstančiai žmonių. Deja, šio praradimo nė iš tolo nekompensuoja pernai į Lietuvą sugrįžę 16,6 tūkstančio emigrantų. Sugrįžtantys emigrantai, pasak ekspertės, grįžta ne apskritai į Lietuvą, tačiau į konkretų miestą ar kaimą. Todėl itin svarbus savivaldybių požiūris į emigraciją, sugrįžtamąją migraciją, kaip savivalda pasirengusi sutikti ir padėti sugrįžusiems tinkamai reintegruotis. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, šioje srityje mūsų regionai tokiam iššūkiui dar nepasiruošę.

Pernai lapkričio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių (iš 60) atstovai, grįžusieji emigrantai, taip pat įvertinta visuomenės nuomonė dėl grįžtamosios emigracijos. A. Sipavičienės teigimu, savivaldybės emigraciją mato kaip didelę problemą (59 proc.), lemiančią darbo jėgos trūkumą, „protų nutekėjimą“, nepilnas ar išyrančias šeimas, uždaromas mokyklas, gyventojų senėjimą, apmirusį kultūrinį gyvenimą, nykstančius kaimus, nesurenkamus mokesčius.

Kaip rodo tyrimas, savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusiųjų, akcentuoja neadekvačias savivaldos galimybes pritraukti emigrantus ir atkreipia dėmesį į nekonkurencingus atlyginimus. „Daugelis savivaldybių yra pasirengusios pasiūlyti darbo vietų tiek mažai kvalifikuotiems darbuotojams, tiek įvairių sričių specialistams, tačiau kartu pripažįstama, kad siūlomas atlyginimas yra mažai pajėgus konkuruoti ne tik su užsieniu, bet ir su šalies didmiesčiais“, – teigiama tyrimo išvadose.

Neturi veiksmų plano

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nė viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Nors šalyje veikia migracijos centras „Renkuosi Lietuvą“, tačiau jo veiklos tęstinumo reikia ir savivaldybėse.

Pateikiamose tyrimo rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

Vis dėlto kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems. Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras; Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas; Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.

Dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, tačiau dabar beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Didžioji dalis svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės įsitikinimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau. Labai svarbu, kad sprendžiant emigracijos klausimus pajėgas vienytų nacionalinė, vietos valdžia ir nevyriausybinės organizacijos.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, pakalbintas po susitikimo su Lietuvos prezidente D. Grybauskaite, buvo nusiteikęs optimistiškai. Jo manymu, laiku ir vietoje atkreiptas dėmesys į emigracijos problemą ir savivaldos svarbą ją sprendžiant. „Visgi pristatant emigracijos tyrimą ir gerąją kai kurių savivaldybių patirtį, kaip įveikti iššūkius ir kas padidintų patrauklumą sugrįžti, nebuvo paminėta dar viena svarbi problema – būstai. Galbūt kitose savivaldybėse tokio poreikio nėra, tačiau pas mus akivaizdu, kad reikia formuoti municipalinio būsto koncepciją, padėti jaunoms šeimoms. Gargžduose reikėtų statyti bent 30 butų namą. Labai svarbu, kad būtų reali galimybė paremti lengvatinėmis paskolomis – jei iš valstybės įmanoma gauti 15 proc., tai kažkuria dalimi dar galėtų remti ir savivaldybės. Pritardamas, kad emigracijos mastus mažintų, o sugrįžtančiuosius namo daugintų palanki socialinė aplinka, vaikų integracija mokyklose ir t. t., manau, kad ir daugiafunkcio centro statyba Gargžduose taip pat yra viena iš priemonių įveikiant šią problemą. Pasiūlymas savivaldybėse turėti koordinatorių sugrįžusių emigrantų klausimams spręsti man taip pat yra priimtinas.“
Dovydas Petrošius 10 metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, o prieš ketverius metus grįžo į gimtąją Palangą. Iš pradžių dirbo samdomą darbą, o praėjusių metų pabaigoje įkūrė savo verslą. Jis socialiniame tinkle yra įsteigęs buvusių emigrantų ir svarstančių grįžti į Lietuvą bendruomenę. Kalbėdamas apie tai, ko reikia, kad emigrantai sugrįžtų į Lietuvą, jis akcentavo, kad žmonės abejoja, ar turės tokį darbą, iš kurio galės oriai pragyventi. Aktualu ir tai, kaip vyks jų vaikų integracija, kokias biurokratines procedūras turi susitvarkyti norėdamas įsikurti, socializuotis. D. Petrošius prisiminė savo karčią patirtį, kaip jis sugrįžęs jautėsi tarsi tarp žemės ir dangaus, kokius kryžiaus kelius jis turėjo numinti valstybinėse institucijose. „Pritariu minčiai, kad labai patogu, jei savivaldybėse būtų vienas asmuo arba skyrius, į kurį galėtų kreiptis norintis grįžti žmogus ir gautų visą jam reikalingą informaciją. Pernai sumanęs kurti savo verslą, nors ir esu drąsus ir gebu varstyti duris pats, vėlgi susidūriau, kaip be proto sunku laiku gauti reikiamą informaciją. Kam esu dėkingas, tai „Versliai Lietuvai“. Tai vienintelė vieta, kurioje man išsamiai paaiškino, ką kur ir kaip daryti. Savivaldybėse, kredito unijose, į kurias kreipiausi, lyg ir yra tendencija skatinti verslą, bet realios pagalbos nėra“, – pasakojo D. Petrošius.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. A. Sipavičienė, pristačiusi tyrimą „Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva“, akcentavo, jog grįžtantiesiems yra migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, tačiau neturėjimas bendros informacijos būtent vietoje, ką daryti dabar, yra labai svarbus faktorius.