Sukaktis

Gobergiškės jubiliejus įkvėpė tikėjimo ateitimi

Šiemet Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos Gobergiškės skyrius švenčia 120 metų jubiliejų. Šia proga antradienį Dauparų kultūros namų salėje vyko renginys, prisodrintas mokinių dainų, šokių, skardaus juoko. Susirinkusiųjų širdys dainuote dainavo švenčiant tokią gražią sukaktį. Net vis dažniau pasigirstančios kalbos apie mažųjų mokyklėlių uždarymą tądien nesugadino nuotaikos. Gobergiškės pedagogai, mokiniai tiki šviesia ateitimi.

Mokosi ištisos kartos

„Didžiausias džiaugsmas, kad dar gyvuojame, kad yra vaikų, kad turime darbo“, – prieš jubiliejaus šventę „Bangai“ atvirai sakė Gobergiškės skyriaus atsakinga mokytoja Rasa Meilytė-Jurjonienė. Anot jos, čia mokosi labai geri vaikai, jokių didelių problemų nekyla. Tad klasėse vyrauja jauki, šilta atmosfera. Šiuo metu Gobergiškės skyriuje iš viso mokosi 33 vaikai. Yra sudarytos ikimokyklinė, priešmokyklinė grupės ir 1-4 klasės. Dirba trys auklėtojos, muzikos, tikybos mokytojos kaskart atvažiuoja. Pedagogė Regina Srėbalienė pastebėjo, kad mokykloje mokosi ištisos kartos: „Yra šeimų, kuriose ir seneliai, tėvai, vaikai, anūkai – visi mokėsi čia.“ Pedagogių nuomone, mažiesiems labai svarbu lankyti būtent savo kaimo mokyklą, tai jiems pažįstama ši teritorija, be to, klasėse jie sutinka kiemo draugus, visa tai suteikia saugumo jausmo, kuris tokiame amžiuje yra itin reikalingas. „Kaimo mokykla yra svarbi ne tik kaip švietimo įstaiga, bet ir kaip kultūros židinys“, – užsiminė R. Srėbalienė.

Triūsas neliko nepastebėtas

Kad Gobergiškės skyriaus mokiniai yra išradingi ir moka linksmintis, įrodė 120 metų jubiliejaus šventėje. Pastarajai, anot R. Meilytės-Jurjonienės, atsakingai ruošėsi tiek pedagogai, tiek auklėtiniai. „Visi stengėsi, repetavo. Viena iš vaikams patikėtų užduočių buvo nupiešti mokyklą, jų darbai iki šiol mus džiugina. Pavyzdžiui, Roko piešinys buvo panaudotas kuriant kvietimus. Beje, šiais metais sukūrėme ir emblemas“, – su šypsena pasakojo pašnekovė. Ji prisiminė, kad minint skyriaus 110 metų jubiliejų buvo sukurta įstaigos vėliava ir šalia mokyklos pastatytas koplytstulpis, tai a. a. V. Majoro darbas. Pastarajam lėšų surinko kaimo žmonės, kiekvienas prisidėjo, kiek galėjo. Šiais metais, anot pedagogės, šventėje vaikams didžiausią įspūdį paliko didžiulis ant ąžuolinių neštuvų įneštas tortas. Renginyje dalyvavo nemažai svečių, vaikų pasirodymais gėrėjosi „Minijos“ vidurinės mokyklos direktorius Antanas Jacikas. „Norime padėkoti visiems, kurie kartu su mumis pasidžiaugė gražia sukaktimi. Smagu, kad šventę parėmė ūkininkas Petras Montvydas. 300 Lt pasirinktai mokinių ekskursijai skyrė Dauparų bendruomenė“, – akcentavo Gobergiškės skyriaus atsakinga mokytoja.

Auklėtinių mažėja

Vis dėlto Gobergiškės skyriaus ateitis miglota. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais bus išleisti 7 ketvirtokai, o ateis tik 3 pirmokai. „Ketveriems metams dar tikrai turėsime mokinių, o kas bus toliau… Kaimas plečiasi, žmonių daugėja, tačiau daugelis dirba uostamiestyje, tad atžalas veža į Klaipėdoje įsikūrusias įstaigas. Ten yra daugiau popamokinės veiklos, užsiėmimų, tėvai gali ramiai dirbti iki 17 val. O po darbų visi kartu grįžta“, – svarstė Rasa Meilytė-Jurjonienė. Nepaisant to, kad kaimo mokykla reikalinga, patvirtino patys mažiausieji. „Mums čia patinka mokytis, susitikti su draugais. Visos mokytojos geros“, – „Bangos“ korespondentei tvirtino vienoje iš Gobergiškės skyriaus klasių sutiktos trečiokės Gerda, Modesta, Agnė. Sentimentų mokyklai negaili ir buvę mokiniai. „Čia visada norisi ateiti. Pamenu, kai maža susirgdavau, labai išgyvendavau, kad negalėsiu eiti į mokyklą“, – prisiminė dabar jau studentė daupariškė Gabrielė Lukšonytė, padėjusi pedagogėms ruoštis jubiliejaus šventei.

Istorijos vingiuose

Gobergiškės skyrius buvo įkurtas 1889 metų spalio 30 dieną. Mokykloje buvo šešios klasės, visus mokė tik vienas mokytojas. Už mažiausią prasižengimą mokiniai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis: mušdavo liniuote, rykšte, lazda, diržu, klupdydavo ant žvyro kampe. Kalbėti buvo leidžiama tik vokiškai, net per pertraukas lietuviškai bendrauti buvo griežtai draudžiama. Antrojo pasaulinio karo metais, kai vyko mūšiai dėl Klaipėdos išvadavimo, mokykloje veikė tarybinės armijos štabas, o vėliau – ligoninė. Klasėse buvo sudėti čiužiniai, ant kurių gulėjo sužeisti kariai. Mirę kariai buvo laidojami mokyklos darželyje. Pasibaigus karui, žuvusių kovotojų palaikai perkelti į Dovilų karių kapines. Pasistūmėjus frontui į Vakarus, karo lauko ligoninė buvo iškelta. Tarybinės valdžios metais kolūkyje gyvenančių šeimų vaikai pradėjo rinktis į mokyklą.

Komentaras

Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos direktorius Antanas JACIKAS: „Gobergiškės skyriaus 120 metų jubiliejaus šventė buvo labai graži, programa – nuostabi. Kokios yra šio skyriaus ateities perspektyvos, sunku pasakyti, tačiau aš tikiu, kad vaikų bus, ir jis išliks. Suburtas geras kolektyvas, glaudus ryšys su bendruomene. Labiau abejoju dėl Jakų skyriaus, kur vaikų yra mažiau, tačiau tikiu Gobergiškės ateitimi. Žinoma, finansinės galimybės yra ribotos. Tad geriems norams sutvarkyti klases, koridorius, ne visada lemta išsipildyti. Tačiau tai ne nuo mūsų priklauso. Džiugu, kad mokinių tėvai yra geranoriški ir neatsisako prisidėti prie mokyklos gražinimo.“

Agnė ADOMAITĖ