Sukaktis

Vėžaičiuose kanklės skamba dešimtmetį

Vėžaičių pagrindinės mokyklos kanklių ansamblis „Šermukšnėlė“ lyriškąjį liaudies instrumentą puoselėja jau dešimt metų. Tokią sukaktį šiemet švenčiantis kolektyvas bei jam atsidavusi vadovė Ramutė Pozingienė publikai dovanojo jaunųjų muzikantų koncertą. Po jo kanklininkės skuba naujų siekių link. Tarp jų – ne tik nauji festivaliai. Mergaites ugdanti pedagogė viliasi sustiprinti ir autentiško ansamblio autoritetą.

Groja 26 mergaitės

Prieš dešimtmetį įkurtas kanklių ansamblis „Šermukšnėlė“ jau turi ir mažąją sesutę – „Girelę“ Girininkuose. Pastarąją lanko aštuonios mokinukės ir, anot vadovės R. Pozingienės, instrumentu groja bene visos kaimo mergaitės. Vėžaičiuose ansamblį šiemet lanko 18 mergaičių. Nors kanklės laikomos moterišku liaudies muzikos instrumentu, scenoje vėžaitiškės ne visuomet būna mergaitiškoje kompanijoje. Joms pritarti kviečiamas pagrindinės mokyklos skudučių ansamblis. Berniukai į sceną „Šermukšnėlę“ lydėjo ir šventiniame koncerte.

Didžiausias kanklininkių būrys – mokyklos pradinukės, pradinių klasių mokytojos R. Pozingienės auklėtinės. Paaugles prikalbėti rinktis šį instrumentą esą sudėtinga. Tačiau ne viena kanklininkė vėliau drąsiai keliavo į gitaros pamokas – pramokus groti kanklėmis, pastarąjį instrumentą įvaldyti kur kas lengviau.

„Šermukšnėlės“ vyriausios kanklininkės, septynerius metus grojančios Sandra Skomantaitė ir Darija Gruzdytė vienbalsiai tikino, kad kanklėmis groja, mat nepatinka garsūs instrumentai. Tiesa, nereikėtų vadovautis stereotipu, kad kanklėmis groja ramaus būdo vaikai. Esą gali būti ir priešingai – būtent kanklės gali tapti būdu nusiraminti. D. Gruzdytė prasitarė ketinanti muzikos mokslą papildomai krimsti Gargždų muzikos mokykloje ir dar groti gitara.

Tikisi geresnių sąlygų

Prieš koncertą žiūrovai bei kanklininkių artimieji galėjo pavartyti visą ryšulį padėkų, kurias skirtingos ansamblio laidos sukaupė per dešimtmetį. Ansamblis jau dalyvavo trijose Dainų šventėse Vilniuje, aplankė nemažai festivalių, tapo jų prizininkais. „Neslėpsiu, kad ansamblis gyvuoja dėl to, kad man pačiai įdomu. Šis darbas daugiausia – iš idėjos. Pati siuvu koncertinius drabužius, mokau groti, derinu instrumentus, vežu vaikus į festivalius. Laimei, kad padeda ir vaikų tėveliai. Tačiau jei sąlygos nepagerės, kito dešimtmečio kanklininkių kolektyvas Vėžaičiuose gali nesulaukti“, – neslėpė vadovė.

Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma SLUŠNYTĖ džiaugėsi, kad liaudies instrumentą kankles puoselėjantis kolektyvas gajus jau dešimtmetį. „Už tai turėtume būti dėkingi tik vadovei, kuri viską daro savo jėgomis, važiuoja į visus festivalius, kur tik gali pasirodyti kanklininkai. Gaila, kad šią vasarą kolektyvas negalėjo pasirodyti Dainų šventėje – neleista, nes neturėjo tinkamų koncertinių drabužių. Kultūros centras pasistengs, kad kolektyvo mergaitėms jie būtų pasiūti, nes mūsų kanklininkės turi patekti į 2014-aisiais vyksiančią Pasaulio lietuvių dainų šventę“, – žadėjo A. Slušnytė.

Jolanta VENSKUTĖ