Sveikata
Po reformos – nerimas dėl mažų ligoninių išlikimo
Trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas ir LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas atkreipė dėmesį į Vyriausybės likimo valiai paliktas mažas rajonų ligonines. Kalbėta apie rajono ligoninėse dėl įvykdytos sveikatos apsaugos reformos kilusias problemas, kurių netrūksta ir Gargždų ligoninėje.
Labiausiai nukentėjo 10 rajonų
Priminsime, kad Seimas, balandį priėmęs Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, įtvirtino tris – respublikinį, regioninį ir rajoninį – gydymo įstaigų lygius. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligoninių, kuriose buvo uždaryti chirurgijos ir reanimacijos skyriai: Naujosios Akmenės, Gargždų, Pakruojo, Šilalės, Prienų, Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Kaišiadorių ir Širvintų.
Pasak J. Oleko, trečiasis sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapas iš mažų rajonų ligoninių atėmė galimybę teikti dalį brangiau apmokamų paslaugų, tačiau jų išlaikymas, medikų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir t. t. liko pačių ligoninių administracijų galvos skausmas. LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas pastebėjo, kad didžiosios ligoninės, kurios turėtų suteikti paslaugas rajonų gyventojams, yra perpildytos, jos nesuinteresuotos priimti papildomų ligonių, nes už papildomai teikiamas paslaugas joms niekas nemoka. Nei medikai, nei pacientai nesuvokia, kodėl reikėjo daryti tokią skubią ir jokia analize neparemtą reformą.
Sukėlė daug problemų
Anot L. Labanausko, sumažėjus rajoninių ligoninių finansavimui, blogėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, mažėja teikiamų paslaugų apimtys ir įvairovė, o tai sukelia realią rajono ligoninių bankroto grėsmę. „Sveikatos apsaugos ministerija kuo skubiau privalo spręsti rajoninių ligoninių išlikimo klausimą“, – konstatavo LGS prezidentas.
Reforma lemia ne tik finansines, bet ir socialines problemas: sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumai didina atskirtį tarp miesto ir kaimo, o darbo atmosfera mažose ligoninėse tampa nebepakeliama. Mažose ligoninėse dirbantys gydytojai dėl per didelės nervinės įtampos, kylančios negalint padėti pacientui, atsisako naktinių budėjimų. Panaikinus reanimacijos ir chirurgijos skyrius, reanimatologas ir chirurgas kai kuriose ligoninėse dirba tik dieną. Kitu metu budintys terapeutai dažnai priversti sunkios būklės pacientams pasakyti, jog šioje ligoninėje pagalbos jie nesulauks.
LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko teigimu, LGS jau anksčiau siūlė racionalesnį planą mažesnes ligonines paversti didžiųjų filialais. Tokį sprendimą jau yra priėmusios trys Lietuvos rajonų ligoninės, kurių teikiamų paslaugų finansavimas nėra tapęs išlikimo klausimu.
Apie situaciją Gargždų ligoninėje pasiteiravome jos vyriausiosios gydytojos Almos GRIKŠIENĖS:
„Situacija yra sunki. Taupome kiek begalime. Vasarą uždarėme pusę Vidaus ligų skyriaus, taip pat pusę Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus. Liepos mėnesį nedirbo ir Vaikų ligų skyrius. Bandome ieškoti kuo įvairesnių taupymo būdų, kad tik galėtume išgyventi. Pradėjome galvoti ir apie Priėmimo, reanimacijos ir dienos chirurgijos skyriaus reanimacijos padalinio uždarymą. Paprastai ten būna vienas pacientas arba jų iš viso nėra, o algas mokėti reikia, šio padalinio išlaikymas brangiai kainuoja. Gerai, kad šiemet dar papildomai buvo skirta 150 tūkstančių litų, kad ligoninėje visą parą galėtų dirbti chirurgas, tačiau neaišku, kaip bus kitąmet. Nėra abejonių, kad atlikta reforma yra ydinga. Dėl jos kenčia ir gydytojai, ir pacientai. Dėl reformos teko atleisti net 38 darbuotojus, o tai išties yra labai daug. Pacientams paslaugų prieinamumas, priešingai nei buvo žadama, ne pagerėjo, o pablogėjo. Ypač neigiamą reformos pojūtį pajuto atokiau nuo Gargždų gyvenantys pacientai. Jiems jau ir į Gargždų ligoninę atvažiuoti būdavo toli, o dabar tenka važiuoti į Klaipėdos ligonines, kuriose didžiulės eilės. Sunku ir medikams, kurie turi paaiškinti žmonėms, kad negali jiems suteikti vienų ar kitų paslaugų. Pasipiktinę pacientai diskutuoja, kad net prieškariu Gargždų ligoninėje buvo galima daryti apendicito operacijas, o štai dabar nebegalima. Sunku žmonėms paaiškinti, kad visus pokyčius ne mes sugalvojome. Liūdna, kad reforma labai apribojo žmonių galimybes laiku ir vietoje gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.“
Milda JUDELYTĖ
