Švietimas

Mokslo metai rajone buvo netradiciniai

Šie mokslo metai rajono švietimo darbuotojams buvo ypatingi. Savivaldybės taryba patvirtino parengtą 2008-2012 metų mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą. Nepatenkinti mažais atlyginimais streikavo pedagogai. Daugumai rajono moksleivių sekėsi laikyti brandos egzaminus, rajono rezultatų vidurkis aukštesnis nei šalies.

Apie pokyčius rajono švietimo sistemoje kalbamės su Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėju Algirdu Petravičiumi.

Optimalus variantas

– Kaip vertinate galutinį mokyklų tinklo pertvarkos planą?

– Rajono švietimo raida buvo analizuojama, vertinama ir prognozuojama įvairiais aspektais: mokinių skaičiaus, ugdymo kokybės, pedagoginio personalo kokybinės sudėties, švietimo įstaigų pastatų būklės, mokyklų tinklo efektyvumo, mokinių vežiojimo. Manau, kad galutinis variantas šiuo metu yra pats geriausias, leisiantis turėti prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą. Tokia yra ir Valstybės siekiamybė.

Gargžduose 2012 metais vidurinį išsilavinimą teiks tik „Vaivorykštė“ gimnazija, „Minijos“ vidurinė mokykla taps aštuonmete, o „Kranto“ – dešimtmete. Jaudina Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos perspektyva. Šioje mokykloje 2009 m. IV ketvirtį turi būti akredituojama vidurinio ugdymo programa, nuo akreditacijos rezultatų priklauso, ar mokyklai bus suteiktas gimnazijos statusas. Akreditacijai labai svarbūs akademiniai rodikliai, o priekuliškių brandos egzaminų rezultatai nėra džiuginantys. Šiemet 18 šią mokyklą baigusių abiturientų laikė tik 10 valstybinių brandos egzaminų, išlaikė tik 8. Vidutinis balas – 31,4. Šios mokyklos dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai tarp rajono vidurinių mokyklų taip pat blogiausi. Atsižvelgiant į dabartinius rezultatus, gali tekti prašyti atidėti šios mokyklos akreditaciją vėlesniam laikui. Sunku net įsivaizduoti, kad Priekulėje gali nelikti vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos. Yra apie ką pagalvoti tiek mokyklos vadovams, pedagogams, tiek Švietimo skyriaus darbuotojams.

– Kokie tinklo pertvarkos pokyčiai nuo rugsėjo 1-osios?

– Gargžduose mokykla-darželis „Gintarėlis“ nebepriima pirmokų. Šioje įstaigoje bus atidaryta dar viena darželio grupė. Brožių ir Pėžaičių pagrindinės mokyklos reorganizuojamos į pradinio ugdymo skyrius. Brožiuose liks tik vienas pradinių klasių komplektas, Pėžaičiuose – mišraus amžiaus priešmokyklinio ugdymo grupė ir du 1-4 klasių komplektai. Vyresniųjų klasių mokinių geresnį vežiojimą į mokyklas padės užtikrinti dar iki rugsėjo Veiviržėnų gimnaziją pasieksiantis Švietimo ir mokslo ministerijos skirtas naujas mokyklinis autobusas.

Atlyginimai – diskusijų objektas

– Kaip vertinate mokytojų iškovotą atlyginimų didinimą?

– Nuo sausio 1-osios atlyginimai padidėjo 15 procentų ( 11,3 proc. dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo ir 3,7 proc. dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų padidinimo). Nuo gegužės 1-osios dar vidutiniškai 10 procentų didėjo koeficientas. Nuo rugsėjo 1-osios atlyginimų koeficientai vidutiniškai bus didinami dar 15 procentų. Savivaldybei papildomai skirta 2,192 mln. litų iš Privatizavimo fondo padidėjusiems pedagogų atlyginimams mokėti, tad abejonės, kad nuo rugsėjo atlyginimai gali nedidėti, neturi jokio pagrindo. Įgyvendinus pavasarį Vyriausybės priimtą Ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, pedagogų darbo užmokestis 2011 metais turėtų padidėti vidutiniškai 100 procentų, lyginant su darbo užmokesčiu, gautu iki 2008 m gegužės 1d. Šiemet iki spalio 1d. bus atlyginta ir brandos egzaminų vykdytojams, vertintojams, administratoriams.

– Kiek uždirba jaunas specialistas?

– Mokytojas, pvz., lietuvių kalbos, turi 18 kontaktinių valandų per savaitę. Tai laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais, t.y. pamokos, papildomo ugdymo užsiėmimai. Už šias kontaktines valandas mokytojui papildomai skiriama 3,5 val. pasiruošti pamokoms, 3 val. už mokinių darbų tikrinimą. Kiekvienam mokytojui, turinčiam 18 kontaktinių valandų per savaitę, dar tarifikuojamos 2 valandos už konkretų darbą, pvz. metodinę veiklą, renginių organizavimą ar vidaus auditą. Jei mokytojui skirta didelė auklėjamoji klasė, jam dažniausiai tarifikuojamos 4 savaitinės valandos. Už šį darbą (30,5 val. per savaitę) jaunam mokytojui, turinčiam aukštąjį pedagoginį išsilavinimą nuo gegužės 1 d. priskaičiuojamas 1909 litų atlyginimas. Už tą patį darbą mokytojui metodininkui, turinčiam didesnį nei 15 metų pedagoginio darbo stažą, priskaičiuojamas 2386 litų atlyginimas. Beje, mokytojams, dirbantiems rajono gimnazijų 9-12 klasėse ir vidurinių mokyklų 11-12 klasėse, mokami 20 procentų priedai už kontaktines valandas. Diskusijų dalykas, ar sąžiningai dirbančiam mokytojui užtenka skiriamų apmokamų valandų sąsiuviniams taisyti, pasiruošti pamokoms? Ar vienodą atlygį už vadovavimą klasei turi gauti tik dienyną sutvarkantis mokytojas ir tas, kuris su ugdytiniais aplanko ne tik rajono, bet ir šalies muziejus, turistiniams žygiams aukoja ne vieną savaitgalį?

– Mokytojai atostogauja. Ar laiku išmokėti atostoginiai?

– Lėšų atostoginiams tikrai nepritrūks. Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyrius lėšas atostoginiams išmokėti perveda iškart gavęs mokyklų pateiktas paraiškas. Galbūt kai kurių mokyklų finansininkams, kuriems dabar tenka didžiulis darbo krūvis skaičiuojant darbo užmokestį iš trijų finansavimo šaltinių, ir pritrūko dienos kitos, kad visiems pedagogams atostoginiai būtų išmokėti prieš atostogų pradžią.

Pedagogo profesija – nepopuliari

– Ar rajone trūksta pedagogų?

– Dar mažėjantis mokinių skaičius (2000-2001 mokslo metais rajone mokėsi 7540, šiemet – 6240 mokinių) iš esmės leidžia kompensuoti mokytojų trūkumą. Nors mokytojo etatas – 18 valandų, didžioji dauguma, ypač Gargždų mokyklų mokytojų, dirba gerokai didesniu krūviu. Priežastys dvi: kvalifikuotų mokytojų trūkumas ir noras gauti didesnį atlyginimą. Maksimalus galimas pedagogo darbo krūvis – 36 val., išimtinais atvejais – iki 40 val. per savaitę. Bet kažin ar ilgai pedagogas yra pajėgus „tempti“ dviem etatais? Mokyklos vadovams tenka didžiulė atsakomybė atrasti aukso vidurį tarp mokytojų noro turėti daug pamokų ir jų galimybių jas kokybiškai organizuoti. Jau tradiciškai mokyklos nieko negali pasiūlyti ieškantiems pradinių klasių mokytojo darbo, didesnes galimybes įsidarbinti turi kvalifikuoti tiksliųjų mokslų, anglų kalbos specialistai. Tikiuosi, kad didėjantys mokytojų atlyginimai padės spręsti mokytojų trūkumo problemas, pedagogo specialybė taps patrauklesnė ir ją rinksis tik norintys tapti mokytojais.

Naujovės

– Kas švietimiečių laukia naujais mokslo metais?

– Rudenį bus patvirtintos atnaujintos Bendrosios programos. Jos bus pradėtos įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl mokytojams teks pasirengti dirbti pagal šias programas. Numatoma, kad nuo 2009 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps privalomas. Šį žingsnį žengti būtina, nes kasmet mažėja dalyvaujančių šiame patikrinime skaičius (mūsų rajone šiemet matematikos patikrinime dalyvavo 72,8 proc., lietuvių kalbos – 75,6 proc. dešimtokų), nežinome realaus visų dešimtokų žinių, gebėjimų lygio. Patikrinimo ir jo po pakartotinės sesijos neišlaikęs mokinys galės tęsti mokymąsi tik išlyginamojoje klasėje, profesinio mokymo įstaigoje arba mokytis savarankiškai pagrindinio ugdymo programą vykdančioje mokykloje.

Neatidėliojant teks pradėti pasiruošimą mokyklų tinklo pertvarkai nuo 2009 m. rugsėjo Gargžduose. Šiemet „Vaivorykštė“, paskutinį kartą komplektavo 1 ir 5 klases, o „Minija“ – 9. Reikalingas ir galutinis apsisprendimas dėl centralizuoto mokinių priėmimo į Gargždų mokyklas.

Nuo rugsėjo mokyklų laukia ir naujas „ūkinis“ iššūkis – organizuoti nemokamą maitinimą visiems priešmokyklinio ugdymo grupes ir 1-4 klases lankantiems mokiniams. Tikiuosi, kad su šia nelengva užduotimi, ypač didelėms mokykloms, pavyks sėkmingai susitvarkyti.

Linkiu visiems mokiniams, švietimo sistemoje dirbantiesiems saugiai, turiningai pailsėti ir su gera nuotaika sugrįžti į mokyklas.

Vida VALAITYTĖ