Švietimas

Lietuvybės perlas žėri Rygos mokykloje

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis lietuvybės perlu broliškoje Latvijoje pavadino Rygos lietuvių vidurinę mokyklą, švenčiančią įkūrimo dvidešimtmetį. Šios prestižine tapusios mokyklos įkūrėja ir vis naujų idėjų generatorė yra mūsų kraštietė, Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Gedvilaitė-Treija. Paskutinę rugsėjo dieną į jubiliejinę šventę sukviestas didžiulis svečių būrys dar kartą įsitikino ne tik aukštais ugdomojo proceso pasiekimais, bet ir itin šiltais tiek latviškai, tiek lietuviškai kalbančių pedagogų, moksleivių, tėvų santykiais.

„Buržuazinei nacionalistei“ – akmenys

Rygos lietuvių vidurinės mokyklos įkūrimo dvidešimtmečio iškilmėse dalyvavę LR Seimo nariai, Vyriausybės atstovai pasidžiaugė, kad mokykla tapo lietuvybės centru, tikru pavyzdžiu kitoms tautinių mažumų mokykloms. Latvijos Saeimo, Rygos miesto dūmos nariai akcentavo, kad mokykla ugdo pilietiškas asmenybes ir yra reikšmingas Lietuvos ir Latvijos dvišalių santykių simbolis.

„Mes, gyvendami Latvijoje, Atgimimo metu supratome, kad galime išsaugoti savo lietuvybę tik atkurdami lietuvišką mokyklą. Tai buvo pirmas mano, kaip pedagogės, uždavinys“, – prisimena mokyklos vadovė A. Treija. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų ji išdrįso mesti iššūkį tuometei sovietinei švietimo sistemai: iš Rygos 85-osios vidurinės mokyklos, kuriai ji vadovavo nuo pat statybų pradžios, iškeldinus 800 rusų mokinių į rusų mokyklas, ji tapo latviška. Už „tautinio klausimo nesupratimą“ Aldoną iš direktorės pareigų atleido, o tuometė rusų kalba einanti spauda ją išvadino „buržuazine nacionaliste“. Į pedagogės langus lėkė akmenys. Tačiau visuomenei spaudžiant, švietimo ministras buvo priverstas A. Treiją grąžinti į direktorės pareigas. Tada ji galutinai kartu su aktyviais tautiečiais subrandino planą 85-oje vidurinėje įkurti lietuviškas klases.

Pedagogų desantas – iš Gargždų

Lietuviškos mokyklos Rygoje steigėjai lietuvių vaikų vardus ir pavardes rado Kalėdų Senelio maiše, kai buvo dalijamos dovanėlės lietuvių bendruomenės vaikams. Rastais adresais rusų, lietuvių, latvių kalba parašyta ir išsiųsta 180 laiškų. Atsiliepė tik 8 tėveliai, kurie tikėjo, kad lietuviška mokykla bus atkurta. Buvo itin nelengva ruošti lietuviškos pirmos klasės atidarymą Rygos 85-ojoje mokykloje, kur taip triukšmingai iškeltos rusiškos klasės. Bet 1991-ųjų rugsėjo 1-ąją į lietuvišką klasę atėjo 9 mokiniai. Iš Lietuvos atvyko pirmoji mokytoja jurbarkiškė Edita Murauskaitė, o iš A. Treijos gimtojo miesto Gargždų į pagalbą atskubėjo jaunos pedagogės Daiva Mickutė, Edita Kaulakytė, Vaida Kreišmantaitė, Reda Adomaitytė.

„Dirbome ne dėl pinigų, atlyginimo tuomet užtekdavo gal tik dviem dienom pavalgyti, o savaitgaliais mus pietų kviesdavosi mokinių tėvai. Gal pusmetį gyvenome A. Treijos namuose, vėliau – bendrabutyje. Mes buvome pakerėtos mokyklos iniciatorės Aldonos entuziazmo, nuoširdaus rūpesčio, tikėjimo lietuviškos mokyklos sėkme“, – prisiminimais dvidešimtmečio šventėje dalijosi gargždiškė pedagogė Edita Kaulakytė- Girjotienė.

Užaugo ant plyno lauko

Entuziastingas darbas, suburtas talentingas mokytojų kolektyvas neliko neįvertintas. Kiekvienais metais mokinių gausėjo. Rygos miesto dūma ir Latvijos Švietimo ministerija akreditavo mokyklą ir 1995 m. suteikė pagrindinės, o 2000 m. vidurinės mokyklos statusą. Tais pačiais metais Rygos dūma mokyklai skyrė buvusio darželio patalpas. Pastatai – itin apleisti, be langų, be durų. „Bet… šalia Dauguva. Žalia aplinka, tyli gatvelė, o adresas – Prūšų gatvė. Protėvių istorija byloja apie tai, kad čia mūsų vieta, čia mes augsime, kursime ir būsime laimingi“, – su tokia nuostata vidurinę mokyklą vos ne ant plyno lauko vėl su nauju įkarščiu ėmėsi kurti mokyklos vadovė A. Treija. Jai talkino draugiškas darbuotojų kolektyvas, tėvai, rėmėjai.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis jubiliejinėje šventėje teigė nemėgstąs įstaigų tapatinti su vadovais, bet šįkart jam tenka pripažinti, kad be mokyklos direktorės A. Treijos ir jos itin didelio pagalbininko vyro Andrej neįtikėtino pasiaukojimo tokios lietuvių vidurinės mokyklos Rygoje nebūtų buvę. Šie žodžiai paskendo susirinkusiųjų į šventę aplodismentuose.

Mokinių ieškoti nebereikia

Šiandien pavyzdingai sutvarkytoje teritorijoje akį traukia itin jaukus moderniai įrengtas mokyklos pastatas su erdvia sporto sale, šiuolaikinis sporto aikštynas, o pernai atidarytas popamokinės veiklos centras, kuris jau spėjo užsitarnauti didžiulį populiarumą tarp mokinių. Apie 20 milijonų litų kainavęs lietuvių vidurinės mokyklos kompleksas, kurį draugiškai finansuoja tiek Lietuvos, tiek Latvijos vyriausybės, garsėja ne tik pastatų grožiu. Mokykloje dabar mokosi 367 mokiniai, kuriuos ugdo 42 mokytojai. Mokyklos abiturientų paruošimo lygis yra toks, kad dauguma jų studijuoja geriausiuose Latvijos, Lietuvos, užsienio universitetuose.Tėvų bendruomenės pirmininkė Liga Taurine patvirtino, kad mokytis Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje yra laikoma garbe, o norintieji tapti jos mokiniais net laukia eilėje.

„Jūsų mokykla yra ypatinga. Ypatinga savo misija – nors ir netolimame, bet svečiame krašte nešdama lietuvybės vėliavą“, – sveikinime Rygos lietuvių vidurinei mokyklai akcentavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Vilija BUTKUVIENĖ