Tegul bus pasveikintas pilietiškumas

„Stovėjo po medžiu“ – iš sovietmečio laikų įstrigęs straipsnio pavadinimas tuomečiame žurnale apie rezonansinį įvykį, kai niekas negelbėjo nusikaltėlių užpulto žmogaus. Tylėti, nesikišti matant viešosios tvarkos pažeidimus – sovietinio mąstymo modelis.

Gyvename demokratinėje valstybėje ir pratinamės elgtis pilietiškai. Pilietiškumas – pareigų savo valstybei atlikimas. Tai moralė, darbas, sąžiningumas, dora. Pilietiškam žmogui rūpi kitas žmogus, aplinka, kurioje jis gyvena, rūpi Lietuvos ateitis. O paprastai tariant, jam rūpi toliau savo kiemo, jis nenori „stovėti po medžiu“.

Pastaraisiais metais rajono teisėsaugininkai pastebi, jog daugėja žmonių, pranešančių apie pažeidimus viešojoje erdvėje, nebijančių liudyti teisme, drąsiai žvelgiančių kaltinamiesiems į veidą. Ypač aktyvūs rajono gyventojai informuodami policiją apie girtų vairuotojų pažeidimus – pusę pranešimų apie tai perduoda gyventojai. Jie nori gyventi saugiai ir patys tuo rūpinasi. Klaipėdos apylinkės teismo Gargždų rūmų teisėja Jurgita Grigonienė sveikina šiuos pilietiškus žmones. „Pagaliau pasijutome valstybės šeimininkais. Mes vieni, be visuomenės pagalbos, nieko nepadarysime tirdami nusikaltimus – tik objektyvūs, nešališki liudijimai padeda nustatyti tiesą. Ir šie pavyzdžiai skatina taip pat elgtis ir kitus žmones“,– džiaugėsi ji.

Pamažu, bet dygsta pilietiškumo daigai – žmogui ne vis tiek, kas dedasi jo aplinkoje, jis skuba padėti skriaudžiamajam. O tam reikia drąsos, kurios ne visiems užtenka. Betgi kokį spaudimą tenka atlaikyti pranešėjams apie sisteminius nusižengimus, į kuriuos įsipainiojusios grupės žmonių. Tačiau drąsuolių, juos paviešinančių, atsiranda. Bet nestinga ir slapta replikuojančiųjų apie neva blogus dalykus.

Spalio pradžioje į „Bangos“ redakciją paskambino pasipiktinusi moteris, kuri emocingai dėstė, kaip, jos manymu, nepagarbiai pasielgė rajono valdžios atstovai, po Tarptautinės mokytojų dienos atvykę į Gargždų „Kranto“ pagrindinę mokyklą grupei pedagogų įteikti padėkos raštus. Su kilnia misija, bet... Atėjo per trumpąją pertrauką į mokytojų kabinetą. Skambinusiosios, prisistačiusios mokytoja, teigimu, vienas iš rajono vadovų šnekėjo veldamas žodžius, sunku buvo suprasti. „Neadekvatus sveikinimas“, – drožė moteris, nepanorusi atskleisti savo tapatybės, nors redakcija visada saugo informacijos šaltinį. Ji teisinosi, kad bijo rajono valdžios, savo mokyklos vadovų.

Ir pagalvoji, ar mokytoja, gyvenanti baimėje, išauklės drąsius, pilietiškus vaikus? O žurnalistui, nemačiusiam įvykio, sudėtinga vertinti situaciją. Argi skambinusiosios žodžiai – ne apkalbos, kabinėjimasis prie valdžios žmonių, atvykusių su gražia misija? Nei drąsos, nei pilietiškumo. Blogų emocijų pliūpsnis.

Emocijų užvaldytam žmogui visos detalės aštresnės, problema skausmingesnė.

Šiemet į redakciją paskambinęs žmogus siūlėsi parašyti „Bangai“ apie slaugos ligoninę, kurioje mirė tėvas. „Ką tik palaidojau, ir kol įspūdžiai neišblėsę, rašysiu“, – sakė vyriškis. Patariau palūkėti, kol atslūgs emocijos, ir viską galės blaiviai įvertinti. Kritiško laiško apie slaugos ligoninę nebesulaukėme.

Sveikintina, kad pilietiškumo nestokoja senjorai. Štai aštuoniasdešimtmetė gargždiškė Janina su bet kokia neteisybe negali susitaikyti. Ji gerai žino, kuriame miesto prekybos centre labiausiai sukčiauja pardavėjos-kasininkės. Apmaudu, kad senyvam žmogui prie kasos tenka užtrukti tikrinantis, ar neapskaičiavo. O tuo metu eilėje nekantraujantieji replikuoja, ko ji dėl kelių centų karą kelianti. Betgi tokia žmonių pozicija – puikus nesąžiningų, sukčiaujančių prekybininkų palaikymas.

Pilietiškumas įgyjamas. Arba ne.

Virginija LAPIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Rojaus vartų pensininkams neatvėrė

„Prezidente, kodėl žudote? Mūsų su vyru pensija tik 2 tūkst. eurų. Kodėl mažinate?“ – šis tautietės klausimas Prancūzijos prezidentą užklupo per…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar domitės savo giminės istorija?