Tema
Įtartini statytojai rado užtarėjų
Niekas nekreipė dėmesio į Rudgalvių kaime ūkininkaujančią, didelę bandą sunkiomis sąlygomis užsiauginusią darbštuolę ūkininkę, kol apie jos vargus, nesėkmingus bandymus pasistatyti karvidę šiemet papasakojome „Bangoje“ (kovo 2 d., Nr. 16) išspausdintoje publikacijoje „Rudgalviškė ūkininkė tapo šiauliečių statybininkų auka“. Juk mūsų laikraščio tikslas – ginti paprastą, skriaudžiamą žmogų.
Kantri, ištverminga moteris, nuo jaunumės auginanti gyvulius, patyrusi daug vargo, pravirko, nes dviem statybos įmonėms atidavusi visas savo santaupas – 400 tūkst. litų, kad pastatytų tvartą, šiandien jo neturi. Taigi priversta gyvulius laikyti sukiužusioje, nuomojamoje tarybinių laikų fermoje. Apgailėtinos patalpos, kaip ir jos darbas. Tačiau gyvulius mylinti moteris juos prižiūri tinkamai.
„Bangoje“ pasakojome, kad ūkininkės neišmanymu, kaip organizuoti statybos darbą, pasinaudojo Šiaulių rajone įregistruotos įmonės „Wolf System“, kuriai ūkininkė pervedė 150 tūkst. Lt, o pernai – „VK projektas“, susižėrusi ketvirtį milijono litų. Bet tvarto nėra. Įtartini statytojai triumfuoja: pinigus atidavė pati, o pastatys tada, kai užsakovė pateiks visus statybos dokumentus, kaip numatyta sutartyje. Netrukus respublikiniame leidinyje, kuris deklaruoja esantis ūkininkų patarėjas, tai yra žodinis kaimo žmonių pagalbininkas, buvo išspausdintas ne tik kaimo žmones, ūkininkus pribloškiantis rašinys apie esą užmerktas veterinarijos tarnybos akis. Tuoj pat ir antras. Tikslas akivaizdus: išspaudus visas santaupas, galutinai palaužti gyvenimą sunkiam darbui pašventusią rudgalviškę ūkininkę.
It mėšlinu vėzdu
Ūkininkei nesileidus į šnekas, minėto leidinio korespondentas, pažeisdamas veterinarinius reikalavimus, žurnalisto etiką, įsibrovė į jos galvijų tvartą. Baisėdamasis jis aprašė, kokiomis sąlygomis laikomi gyvuliai, kaip vergiškai ji dirba, kad uždirbtų pinigų. Ir negalėjo patikėti, kad tiek sutaupė.
Ne, nesukčiaudama, ne landžiodama po svetimus tvartus juos uždirbo, o savo kruvinu darbu. Ūkininkės pasirinkimas – auginti gyvulius. Moteris yra prasitarusi, jog tai jos likimas. Ūkininkė troško pastatyti savo galvijams šiuolaikišką fermą, pagerinti gyvulių laikymo sąlygas, savo darbo sąlygas. Bet tai patikėjo abejotinoms statybos įmonėms. Prieš porą metų Šiaulių rajone įregistruotai „Wolf System“, kurioje vadybininku dirbo „savas“ žmogus Virginijus Vaidaugas (jis pasiūlė rudgalviškei statyti karvidę), pervedė 150 tūkst. litų, tačiau liko apgauta. Tas pats vadybininkas, su Kazimieru Sakalausku įkūręs įmonę „VK projektas“, neatlyžo – vėl pasiūlė už ketvirtį milijono pastatyti tvartą. Rudgalviškė, nieko blogo neįtardama, pervedė „statytojams“ pinigus. Kaip padoriems žmonėms. Ir laukė rezultato. Deja, karvidė neiškilo iki šiol, todėl ir mindo karvės mėšlą. Kaip dėl to išgyvena ūkininkė, o straipsnyje begėdiškai aprašinėjamos jos asmeninės savybės, nors ji nėra viešas asmuo.
Rašinyje skaitytojams leidžiama suprasti, kad lyg ir ūkininkė kalta, atidavusi pinigus… Užtat V. Vaidaugas straipsnio autoriui „nepasirodė vengiantis viešumo ir atsakomybės“. Ciniškas žvilgsnis į paprastą, įtartinų statytojų mulkinamą kaimo žmogų. Juk pagarbiau žvelgiama į užribyje atsidūrusį, nuolat socialinės paramos kaulijantį žmogų. Tokia pozicija tarsi mėšlinu vėzdu tvota ūkininkei, savo gyvenimą pašventusiai gyvulių auginimui, sunkiu darbu užsidirbančiai sau duoną. Tai ir kitų kaimiečių pažeminimas.
Madingo scenarijaus kūrėjai
„Viešumo ir atsakomybės nevengiantis“ „VK projektas“ komercijos direktorius V. Vaidaugas lyg sena, užsikertanti plokštelė vis kartojo tą patį: pastatysią karvidę, kai užsakovė pateiks parengtus statybos dokumentus. Juos ruošia toje pačioje įmonėje dirbantis, anot V. Vaidaugo, architektas Silverijus Nevardauskas. Rudgalviškė ūkininkė, nesudariusi su juo sutarties, praėjusią vasarą davė 5 tūkst. Lt, kad parengtų žemėtvarkos projektą. Bet jo nėra, nes kelintą kartą rajono Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius grąžina – jis nepristato sutarties su užsakove (jos nėra), nė dokumento, paliudijančio, kad jis turi teisę projektuoti. Kodėl jis antrą kartą nepateikė pastarojo dokumento, jeigu turi? Nejaugi ėmėsi projektuoti neturėdamas? Tai gal šis projektas iš viso neišvys dienos šviesos? UAB „Gargždų matavimų biuras“ direktorius Gintautas Stankus pasakė, jog rengiant jį kyla problemų dėl sanitarinės zonos nustatymo, susitarimo su gretutinių sklypų savininkais. Jų neišsprendus, projektas negali būti patvirtintas. Taigi neatmetamas variantas, jog taip ir gali nutikti. Ar žemėtvarkos projekto rengėjas, karvidės „statytojai“ šito nežinojo?
O jei nėra projekto, nėra ir karvidės. Betgi statyba pradėta – ir pamatai išpilti, ir sienos pradėjusios kilti. Ir pinigai išleisti… Tai kas gali paneigti, kad „VK projektas“ savininkai ne tik sukūrė madingą sukčiavimo scenarijų, bet ir pagal jį vaidino: pernai vasarą sudarė sutartį su ūkininke dėl karvidės statybos, įsipareigojo iki lapkričio mėnesio „pakišti po stogu“. Paėmė ketvirtį milijono litų. Atsiuntė kelis vyriškius, kurie esą statė karvidę ir su pirmaisiais šalčiais pranyko menką darbų žymę tepalikę. Verkia dabar ūkininkė, o „statytojai“ triumfuoja: juk pati atidavė pinigus – bus statybos dokumentai, pastatys tvartą. O jeigu jų nebus dėl minėtų priežasčių? Ir kas paneigs, kad ūkininkams skirtame respublikiniame leidinyje išspausdinti straipsniai – ne mėginimas visai sužlugdyti rudgalviškę ūkininkę: nebus ūkio – nebereikės tvarto?..
Ūkininkų skriaudikai
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža kalbėjo, jog pagal laikomų galvijų skaičių šios ūkininkės ūkis perspektyvus, tačiau reikia pastatyti tvartą ir pagerinti gyvulių laikymo sąlygas. Jis apgailestavo, kad ūkininkė, dėdama visas pastangas, atsidūrė gudriai suregztose statybos įmonių pinklėse. A. Bauža negalėjo suprasti, kad paėmus pinigus, nepastatytų karvidės. Juk investavus 400 tūkst. litų, viskas „blizgėtų“ tvarte, o kaip palengvėtų gyvulių priežiūra. Tada nekiltų ir veterinarinių pažeidimų grėsmė, kuri dabar egzistuoja.
Už patiklumą paniekinta, pažeminta rudgalviškė ūkininkė ištvers. Bet kaip „statytojas“ žvelgs savo gimtojo kaimo žmonėms į akis? Juk yra toks nematomas, bet labai svarbus dalykas, be kurio daugelis žmonių negali gyventi: sąžinė.
Ir ne retorinis klausimas mūsų teisinės valstybės teisininkams. Kai sukčius telefonu išvilioja iš naivios, patiklios moteriškės šimtus ar kelis tūkstančius litų, kuriuos ši pati atiduoda, keliama baudžiamoji byla, kaltinamasis nuteisiamas netgi realia laisvės atėmimo bausme. O šiuo atveju, kai statybos įmonė, su užsakove sudariusi sutartį pastatyti karvidę, paėmė ketvirtį milijono litų (!) ir savo pažado netesėjo, kaltinama užsakovė, jog pati atidavė pinigus. Kas padės atkurti teisybę apmulkintai teisiškai neišprususiai ūkininkei?
Klaipėdos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas: „Ūkininkė iš Rudgalvių atsidūrė didelėje bėdoje. Vienai statybos įmonei sumokėjo 150 tūkst. Lt, bet tvartas neiškilo. Pasiūlymą priėmė kitos, bet to paties Virginijaus Vaidaugo, ir atidavė ketvirtį milijono. Respublikiniame leidinyje stebimasi, iš kur tie pinigai? Kruvinu darbu uždirbti, sutaupyti. Juk ūkininkė rūpinosi ne savimi, o gyvuliais. Bepigu modernioje fermoje laikyti karves, jas prižiūrėti ir melžti. Tačiau ir morališkai pažeminta, materialiai išsunkta ūkininkė kamšo aplūžusią nuomojamą fermą, iš visų jėgų rūpinasi savo gyvuliais ir laukia ganiavos pradžios. Reikia dvasiškai pakylėti tokį kaimo žmogų. Gyvuliai bus išginti į ganyklas, o statytojams teks pastatyti fermą. Juk gyvename teisinėje valstybėje. Bet kas atlygins žalą, jeigu paaiškės, kad toje vietoje neleidžiama statyti karvidės? Padorus rangovas be leidimo nebūtų pradėjęs statybos. Gal apsiėmė daryti tai, ko negali? Ar projektuotojas turi leidimą projektuoti?
Nesu žurnalistikos teorijos žinovas, bet nesuprantu, kaip respublikinio leidinio korespondentas gali rašyti, „kas būtų, jeigu būtų…“ Rašyk apie tai, kas jau yra ar buvo.“
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža: „Šioje fermoje nėra geros tvarkos, bet gyvulių laikymo, priežiūros sąlygos atitinka minimalius reikalavimus, galvijai gerai įmitę. Sanitarinius dalykus reikia taisyti. Paskelbus rašinį apie užmerktas veterinarinės tarnybos akis, mūsų specialistai patikrino šį pieno ūkį. Dėl veterinarinių, sanitarinių trūkumų ūkininkei surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas, paskirta nuobauda. Jai nurodyta pagerinti veterinarines, higienines, sanitarines sąlygas. Šią savaitę patikrinus, ne visi trūkumai buvo pašalinti. Dėl to sustabdytas pieno pardavimas, kol bus pašalinti nurodyti trūkumai.“
Virginija LAPIENĖ
