Tema
Politikų užmojis – perkrikštyti Klaipėdos rajoną
Taisyklė, kad Klaipėdos rajonas yra vienintelis šalyje, kurio centras nesutampa su paties rajono pavadinimu, turėtų būti žinoma iki skausmo. Deja, jos įsiminti nesugebama jau 60 metų. Absurdiškos valstybinių institucijų, net gretimų savivaldybių daromos klaidos, kai Klaipėdos rajono savivaldybė tapatinama su uostamiesčio valdžia, nebeatsiperka vien užgauta savo krašto patriotų savimeile. Minimi net konkretūs faktai, kai svarbiuose postuose sėdintiems nežinant šalies administracinio susiskirstymo Klaipėdos rajonui iš nagų išsprūsta milijonai.
Skirstant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, jos prieš kurį laiką sėkmingai atiduotos ne kam kitam, o Klaipėdai. Rajono verslininkai su savo iniciatyvomis liko it musę kandę.
Tokie pavyzdžiai vėl atgaivino politikų mintis dėl Gargždų rajono būtinybės. Apie šiuos politikų sumanymus girdime beveik prieš kiekvienus savivaldos rinkimus, o jiems praėjus visi atsipučia ir vėl ketveriems metams nuleidžia rankas. Tačiau šį kartą nužengta toliau – sudaryta iniciatyvinė grupė, rinksianti gyventojų parašus minėtu klausimu. Ar to pakaks sustiprinti rajono valdžios politinei valiai?
Rinks gyventojų parašus
Klaipėdos rajono tarybos narys Algirdas Liaudanskis minties, kad būtina Klaipėdos rajoną pervadinti Gargždų rajonu, nepaleidžia jau bemaž dešimtmetį. „Prilipdytas Klaipėdos rajono pavadinimas mus vargina – nuo pat pradžių turėjome vadintis Gargždų rajonu, nes būtent šis miestas yra rajono centras, čia įsikūrusi Savivaldybė, kitos svarbios institucijos. Esame pakišti po svetimu pavadinimu, todėl nereikia stebėtis, kad daugelyje valdiškų institucijų tokie Gargždai nežinomi kaip rajono centras“, – įsitikinęs A. Liaudanskis.
Jis įvardijo kelis paties užfiksuotus nesusipratimus: verslininkai iš Vilniaus atvykdami į susitikimą Klaipėdos rajone informacijos ieškojo Klaipėdos miesto adresų knygoje; ant pašto siuntos, atkeliavusios iš Vilniaus, puikavosi adresas „Laugalių k.,Gargždai LT-76353 Šiauliai“; Skuodo rajone parengtame turistiniame žemėlapyje-lankstinuke Klaipėdos rajono nėra – visame plote pavaizduota Klaipėda.
Neseniai Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas gavo gyventojų kreipimąsi dėl iniciatyvinės grupės sudarymo, kurią koordinuoja A. Liaudanskis. Per penkias darbo dienas Administracijos direktorius turi pateikti atsakymą pareiškėjams. Kadangi rengti tokią apklausą teisinių kliūčių nėra, iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapai. Surinkus 10 proc. rinkimų teisę turinčių rajono gyventojų parašų (apytikriai 4000), rajono Taryba svarstys, ar kreiptis į Vyriausybę dėl Gargždų rajono atsiradimo.
Apklausa – per šiuos rinkimus?
Reikėtų priminti, kad įkūrus Klaipėdos rajoną Gargžduose gyveno apytikriai vos 2000 žmonių, o rajono teritorija buvo perpus mažesnė už dabartinę, kuri užima 1336 km² . Vien Gargžduose šiuo metu gyvena daugiau kaip 16 tūkstančių žmonių. Jeigu būtų pakeistas rajono pavadinimas, perregistruoti turtą, keisti kitokius dokumentus turėtų daugiau kaip 53 tūkstančiai viso rajono gyventojų.
Tačiau A. Liaudanskis įsitikinęs, kad visa tai su laiku įmanoma įgyvendinti. Svarbiausia informuoti visuomenę apie rajonui atsirasiančią didesnę naudą pakeitus pavadinimą ir surengti visuotinę apklausą, kurios metu gyventojai išreikštų savo poziciją. Politikas iš pradžių siūlė tokią apklausą rengti vasario 27 d. būsimų savivaldos rinkimų metu, nes tai palankiausia proga sukviesti mases gyventojų. Esą pakaktų paruošti papildomus apklausos lapelius.
Rinkimų metu negali vykti jokie kiti renginiai, todėl norint surengti apklausą Vyriausiosios rinkimų komisijos reikėtų prašyti išskirtinių išlygų.
Merui nusiskundimų nereiškia
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas „Bangai“ sakė rajono pavadinimo keitimą vertinantis rezervuotai, kadangi iki minėto iniciatyvinės grupės kreipimosi oficialiuose pasitarimuose ar posėdžiuose šis klausimas nebuvo svarstytas. Anot jo, nelikus nė mėnesio iki rinkimų, būtų neatsakinga kreiptis į VRK ir prašyti išimties tvarka rengti papildomą apklausą.
„Jau baigiasi antra kadencija, kai dirbu meru, tačiau per tuos aštuonerius metus neteko girdėti nė vieno gyventojo nusiskundimo, kad jis patiria vienokių ar kitokių nepatogumų dėl nesutampančių rajono ir jo centro pavadinimų. Aš taip pat nematau jokių svarių priežasčių, dėl kurių reikėtų tai daryti. Kartu reikia pažymėti, kad rajono pavadinimo keitimas nėra priskirtas savivaldybės tarybos kompetencijai – šį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė“, – teigė rajono vadovas.
Meras akcentavo, kad pakeitus rajono pavadinimą gyventojai ir įstaigos patirtų daug nepatogumų ir išlaidų. Reikėtų keisti iškabas, antspaudus, perregistruoti turtą bei atlikti kitas būtinas procedūras. „Atsižvelgiant į tai, kad rajono teritorija sudaryta iš dviejų etninių dalių, nemanau, kad šitas pasiūlymas sulauktų vienareikšmiško gyventojų pritarimo. Kiek pamenu, pirmą kartą šis klausimas buvo bandomas svarstyti Taryboje prieš 2003 metų savivaldybių tarybų rinkimus. Tačiau pasiūlymas Tarybos pritarimo nesulaukė, nes dauguma tikriausiai suprato, kad tai tik kai kurių politikų bandymas atkreipti į save dėmesį prieš rinkimus“, – reziumavo V. Dačkauskas.
Išsprūdo 10 milijonų
Visgi verslininkai turi svarių argumentų, kodėl rajono vardas kiša koją ekonominiam rajono vystymuisi. Verslininkas Dainius Šatkus būtinybę atsirasti Gargždų rajonui įvardijo ne tik kaip stipriai išaugusio miesto plėtros galimybę ar dėl to geriau veiksiančius viešuosius ryšius. „Kalbant su investitoriais reikia ilgai įtikinėti, kad mes nepriklausome Klaipėdai, o visi dokumentai tvarkomi Gargžduose. Dažniausiai tai nesuprantama užsienyje dirbantiems mūsų partneriams“, – tikino D. Šatkus.
Verslininkas prisiminė karčią patirtį teikiant projektą ES struktūrinių fondų lėšoms gauti dėl turizmo infrastruktūros plėtros rajone. „Parama buvo dalijama geografiniu principu, o prioritetas teiktas Vakarų Lietuvos regionui. Kai atvykome su prašymu, į mus pažvelgė išpūstomis akimis – neva finansavimas penkiems mūsų krašto projektams jau paskirtas. Pasirodo, kad visi jie buvo teikti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau skirstytojai teigė, jog viskas išdalinta sąžiningai, ir Klaipėdos kraštas savo dalį gavo“, – pasakojo D. Šatkus. Minėto rajono verslininkų teikto projekto vertė siekė apie 10 milijonų litų.
„Tampame lyg Klaipėdos miegamasis rajonas. Rajonui turint centro pavadinimą, būtų daug paprasčiau dirbti. Juk niekas netapatina greta esančių Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių, kaip ir Druskininkų miesto bei Varėnos rajono teritorijų. Žinoma, kaimuose gyvenantiems žmonėms tai galbūt ir nėra labai aktualu, bet žvelgiant iš ekonominės pusės, miesto vardo žinomumas yra svarbus“, – įsitikinęs verslininkas D. Šatkus.
Ar visiems naudinga?
„Būtina gerai pasverti, ar rajonui reikia tokių permainų. Kiekvienas turime pagrįsti, kuo mums tai būtų naudinga. Pakeitus pavadinimą kažkas turėtų iš esmės keistis, nešti naudą ne tik mums patiems, bet galbūt ir aplinkinėms savivaldybėms“, – įsitikinęs Gargždų bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas.
Anot jo, Gargždų bendruomenė šiuo klausimu daug kartų diskutavo, tačiau vieningos nuomonės vis nėra. „Būdamas Gargždų patriotas vienareikšmiškai sakyčiau, kad Gargždų rajono reikia. Bet kažin ką kalbėtų Veiviržėnuose ar prie pat jūros gyvenantys žmonės. Prasidėtų didžiulis judėjimas, todėl prieš pradėdami rimtai svarstyti tokią galimybę, rajono politikai turėtų būti atlikę namų darbus – išsidiskutavę, išsimušę, išgvildenę temą iš visų pusių“, – akcentavo bendruomenės pirmininkas. Galbūt net reikia atlikti studiją, kuria būtų pagrįstas Gargždų rajono būtinumas ir taip informuoti gyventojus.
V. Čeledinas pridūrė, kad rajono teritorija vienoje pusėje siekia Kuršių marias, kitoje artinasi prie Palangos. Todėl negalima atmesti tikimybės, kad pavadinimo keitimas neišprovokuos rajono ribų keitimo.
„Per eilę metų Gargždai išaugo, mūsų vardas žinomas ir galbūt tikrai vertas turėti savo pavadinimo rajoną. Jeigu Lietuvoje būtų daroma rimtesnė reforma, pavyzdžiui, keičiamas administracinis šalies susiskirstymas, būtų daug lengviau tuo pačiu pakeisti ir pavadinimą. Gerai, jei dabartinis politikų optimizmas nėra priešrinkiminis“, – kalbėjo V. Čeledinas.
Netikslumai vėlina siuntas
„Lietuvos pašto“ Gargždų skyriaus viršininkė Danguolė Jankauskienė patvirtino, kad esant dviem gretimoms savivaldybėms neišvengiama nesusipratimų, tačiau juos ne visada sąlygoja beveik vienodi rajonų pavadinimai. „Sendvario, Tauralaukio, Kalotės apylinkes aptarnauja Klaipėdos centrinis paštas, tačiau ant pašto siuntų neretai nurodomas Klaipėdos rajonas. Smilgynų ir Šatrių kaimus taip pat aptarnauja Klaipėda, tačiau jie yra Dauparų-Kvietinių seniūnijoje, todėl nurodomas Klaipėdos rajonas ir laiškai pristatomi mums. Tada mes esame priversti laiškus vežti į Klaipėdą ir taip uždelsiame pristatymo laiką. Pagrindinė tokios painiavos priežastis ta, kad gyventojai nenurodo tikslaus pašto kodo, pagal kurį eina atskirti, kuris pašto skyrius aptarnauja apylinkes“, – pasakojo D. Jankauskienė. Anot jos, paštininkai net labai dažnai ant vokų perskaito Gargždų rajono pavadinimą. Nors oficialiai tokio nėra, jiems iš karto aišku, kad laiškas turi keliauti į Gargždų paštą.
Jolanta VENSKUTĖ
