Tema
Vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą
Viena pradinukų mokytoja pasakojo, kad vaikai, augantys nepilnoje šeimoje, turintys tik mamą, dažnai skundžiasi, jog nežinantys, kas yra jų tėvas. Ši nuoskauda lydės juos visą gyvenimą, jei paslaptis nebus atskleista. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti globojamas. Ne vienas subrendęs vaikinas ar mergina kreipiasi į televizijos laidas, kad surastų savo biologinius tėvus. Jiems rūpi bent pažvelgti į juos. Žinoma, tėviškų jausmų vargu galima tikėtis. Visgi pasitaiko ir tokių atvejų.
Nesusituokusieji – pas notarą
Pernai Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 609 gimimai. „Iš jų 569 kūdikiai gimę pilnoje šeimoje, o 38 naujagimių gimimo aktų įrašuose nebuvo įrašytas tėvas, o tik mama“, – pasakojo šio skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė.
Pasak jos, abipusiu tėvų sutikimu tėvystė pripažinta 136 vaikams. Nesusituokę tėvai dažniausiai eina pas notarą patvirtinti savo parašus, kad pripažįsta tėvystę, ir tada vaiko gimimo akte įrašomas tėvas.
Ši paslauga Gargžduose kainuoja 40-50 litų. Beje, prieš kelerius metus nesusituokusiems tėvams užtekdavo praverti rajono Civilinės metrikacijos skyriaus duris ir abiejų sutikimu būdavo patvirtinama tėvystė. Be užmokesčio.
Pasak D. Freigofaitės, pernai teismo sprendimu tėvystė pripažinta 14 vaikų, o 11-ai nuginčyta.
Praėjusiais metais jauniausia mama, pagimdžiusi kūdikį – penkiolikmetė, o jauniausias tėvas – aštuoniolikmetis.
D. Freigofaitė akcentavo, kad tėvystė nustatoma arba nuginčijama ir vyresnių vaikų tėvams. Mūsų rajone pasitaikė atvejis, kai tėvystė buvo pripažinta pilnamečiui. Beje, nuginčijus arba pripažinus tėvystę, vaiko gimimo akte panaikinamos arba įrašomos žinios apie tėvą.
Santuokinis sūnus – nesantuokinis
Pernai Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos 10 tėvystės nustatymo bei 9 nuginčijimo civilinės bylos, priimta 14 sprendimų.
Dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi N. N. ir buvo iškelta civilinė byla. Ieškovė prašė teismą nuginčyti, kad atsakovas S. Ž. yra jos nepilnamečio sūnaus tėvas. Šis atsiliepė, kad su ieškiniu sutinkąs ir prašė jį tenkinti. Bet teismas įpareigojo ieškovę atlikti DNR ekspertizę ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Tačiau abi šalys į teismo posėdį nurodytu laiku neatvyko, todėl ieškinys liko nenagrinėtas.
Ieškovas J. V. savo ieškiniu pareikalavo nuginčyti, kad jis esąs R. V., gimusio 1991 m., tėvas, bei panaikinti jo duomenis vaiko gimimo akto įrašuose. Vyriškis nurodė, kad sūnus buvo gimęs susituokus, o vėliau – dukra.
1996 m. rajono apylinkės teismo sprendimu jam buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams – sūnui ir dukrai. Tačiau jis tvirtino, kad 2007 m. iš atsakovės sužinojęs, kad jis nesąs sūnaus tėvas, todėl ir prašė nuginčyti tėvystę.
Atsakovė patvirtino, jog J. V. nėra sūnaus biologinis tėvas.
Rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai palaikė ieškovo reikalavimus, tačiau priminė, kad vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas. Atsakovė nurodė, kad biologinis tėvas miręs. Teismo posėdyje sūnus teigė, jog apie tai, kad J. V. nėra jo tėvas, sužinojo tik prasidėjus teismo procesui ir atsakęs, kad jam nesvarbu, kas jo tėvas.
Prašė panaikinti įrašą
Praėjusiais metais A. K. pateikė ieškinį buvusiai sutuoktinei M. K. dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas reikalavo teismą nustatyti, kad jis nėra mergaičių I. K., gim. 1991 m., ir E. K., gim. 1993 m., tėvas ir prašė panaikinti vaikų gimimo liudijimuose įrašą apie tai.
Teismo posėdyje vyriškis aiškino, kad su buvusia sutuoktine nebegyvena nuo 1990 metų, o santuoką nutraukė tik 1995 m. Jis teigė, kad 2008 m. sužinojęs, jog šioms mergaitėms suteikta jo pavardė bei įrašytas vaikų tėvu.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų teigimu, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja šių mergaičių interesams, nes jų tėvas esąs ne A. K., bet P. Š. Atsakovė su juo pradėjo gyventi nesusituokusi 1990 m., kaip faktinė šeima vedė bendrą ūkį. Kartu gyvenant, jiems gimusios dvi dukros. Jos žino, kad tėvas – P. Š., kuris pripažino tėvystę. Ir netgi nebegyvendamas su atsakove, lankė dukras, bet neteikė nuolatinio išlaikymo. Ieškovė pripažino ieškinį, patvirtino gyvenusi su P. Š. ir vaikai nuo mažens žinantys, kas jų biologinis tėvas.
Bedarbis teisinosi nepritekliumi
Dar viena civilinė byla iškelta dėl ieškovės B. M. ieškinio atsakovui M. K. Ji prašė teismą nustatyti tėvystę, priteisti vaiko išlaikymą. Bet atsakovas į posėdį neatvyko 3 kartus, todėl jam buvo paskirta 500 Lt bauda, buvo paskelbta jo paieška.
Teismo posėdyje jis teisinosi, jog neatvykęs dėl sunkių materialinių sąlygų, nes esąs bedarbis ir vienas išlaiko dukrą iš pirmosios santuokos. Taigi neturėjęs pinigų kelionei iš Vilniaus į Gargždus.
Ieškovė tvirtino, jog M. K. esąs jos dukros, gim. 2005 m., tėvas ir prašė priteisti išlaikymą bei tėvo pavardę.
Moteris pasakojo teismui, kad jiedu susipažinę 2004 m. sausį ir netrukus apsigyvenę kartu. Dėl nesutarimų ji buvo išvykusi pas tėvus į kaimą, o kai duktė ūgtelėjo, vėl grįžusi pas sugyventinį. Tačiau gyvenę neilgai. Atsakovas, būdamas biologinis mergaitės tėvas, nereguliariai siuntė po 100 litų jos išlaikymui.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai palaikė šį B. M. ieškinį, argumentuodami, jog vaiko interesas turėti aiškų teisinį statusą, kuris užtikrintų vaiko teisę į šeimos ryšius, be to, vaikas turi teisę žinoti, kas jo tėvas. M. K. prisipažino esąs biologinis mergaitės tėvas, tačiau nesutiko dėl jos išlaikymui priteistos sumos. Nustačius tėvystę, dukros gimimo aktų įraše tėvu įrašytas M. K.
Vaiko auginimas – vienai mamai
Rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė priminė, jog kiekvienas vaikas turi teisę žinoti biologinį tėvą. „Juk ne vienoje televizijos laidoje matome, kaip vaikai ieško savo tėvų, kad galėtų bent pažvelgti į juos. Netgi įvaikintieji, turintys geras gyvenimo sąlygas, ieško savo biologinių tėvų, jeigu įtėviai nesako“, – kalbėjo I. Šaulytė.
Pasak jos, kai kurie ne santuokoje gyvenę vyrai ir moterys savo vaikams tėvystės nedavė iš išskaičiavimo, kad vieniša mama gautų didesnę pašalpą. Jeigu mama viena įstengia išlaikyti vaiką, ji nereikalauja nustatyti tėvystės. Tačiau užaugusiam vaikui iškils klausimas, kas gi jo biologinis tėvas.
I. Šaulytė apgailestavo, kad vaiko auginimas paliekamas mamai. Daugelis vyrų, ypač tie, kurių tėvystė nenustatyta, vengia išlaikyti savo atžalas. „Betgi abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko auginimo“, – akcentavo vedėja.
Pasak I. Šaulytės, mūsų rajone pasitaiko unikalių atvejų. Antai susituokusi šeima nugyvena keliolika bendro gyvenimo metų, kol paaiškėja, jog vyras turi vaiką kitame rajone ar mieste. „O vaikai mokosi iš savo tėvų“, – samprotavo vedėja.
„Pasitaiko, kad DNR ekspertizė parodo, jog atsakovas nėra vaiko tėvas, kurį nurodė ieškovė. Netgi būna atvejų, kai iš kelių nurodytų vyrų nė vienas nėra vaiko biologinis tėvas“, – pasakojo I. Šaulytė.
Ji pridūrė, kad iš karto po gimimo vaikui nedavus tėvystės, tai galima padaryti geranoriškai su notaro pagalba.
<tex>Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str.1d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti globojamas.
LR CK 3.138 str. numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigose įrašytas gimimo įrašas ir jo pagrindu išduodamas gimimo liudijimas. Pagal LR CK 3.140 str. nuostatas, jei vaiką pagimdė motina susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.
LR CK 3.167 str.1 d. numato, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesutarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi.
Virginija LAPIENĖ
