Tiesioginiai seniūnų rinkimai – Konstitucijos spąstuose

Aktualija
9 spalio, 2019
0

Tiesioginių seniūnų rinkimų tema ypač domino Klaipėdos rajono seniūnus.

Rinkome 60 merų išgelbėtojų, o dabar rinksime 550 seniūnų? – retoriškai klausia Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnai. Anot jų, nuo to daugiau išasfaltuotų gatvių neatsiras, žolė dažniau taip pat nebus pjaunama. Priešingai, realius darbus dažniau pakeis politikavimas. O kur dar rinkimų organizavimo išlaidos… Tačiau tiesioginių seniūnų rinkimų šalininkai tvirtina priešingai: esą laikas padėti tašką amžinų seniūnų istorijoje ir tiesioginiais rinkimais įtvirtinti demokratiją, kad seniūnas labiau jaustų atsakomybę ir pareigą atstovauti gyventojų interesams.

Fenomenalūs skirtumai

Apie planus įvesti tiesioginius seniūnų rinkimus praėjusį trečiadienį Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ kvietimu Vėžaičių konferencijų salėje su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, seniūnais diskutavo Seimo narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausanti politikė teigė, kad dėl galimų seniūnų tiesioginių rinkimų rinkosi darbo grupė, vyko klausymai komitete. „Tačiau norint rinkti seniūnus, reikia pakeisti LR Konstituciją, Seime turėtų balsuoti 94 parlamentarai. Iki šiol, kiek buvo inicijuota Konstitucijos pakeitimų, nė vienas „nepraėjo“, – konstatavo Seimo narė. „Vis dėlto bandysim svarstyti Seime. Jei nepavyks, ieškosim kito kelio“, – užsiminė nedetalizuodama G. Burokienė.

Ji akcentavo, jog šiuo metu Lietuvoje veikia vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau savivaldos modelių, kaip dirba seniūnai, yra 60. „Yra tokių, kur nėra absoliučiai jokio savarankiškumo, seniūnijoje dirba tik seniūnas, sekretorė, socialinė darbuotoja – viskas. Tačiau yra ir efektyviai funkcionuojančių, finansiškai planuojančių savo ūkinę veiklą. Tokie skirtumai – fenomenas“, – pastebėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G. Burokienė. Ji akcentavo, jog labai svarbu, ar yra ryšys tarp seniūno ir žmogaus. Juk Klaipėda, Šiauliai net neturi seniūnijų, tačiau šiems miestams taip pat galioja Vietos savivaldos įstatymas.

„Savivaldybėms taip pat norime palikti spręsti, ar reikia seniūnaičių, nes dažnai jų funkcijos labai dubliuojasi su bendruomenių“, – atkreipė dėmesį G. Burokienė.

Politinė karjera seniūnų nevilioja

Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pasidžiaugė, kad per ilgą jos, kaip seniūnės, karjerą seniūnija niekada nebuvo praradusi savarankiškumo: „Esu dėkinga ir buvusiems, ir esamiems valdantiesiems. Turime darbininkų, galime ir kažkokią techniką, kad ir minimalią, įsigyti, operatyviai reaguoti į gyventojų prašymus. Kai buvo įkurta Seniūnų asociacija ir prasidėjo kalbos apie seniūnų savarankiškumą, net nesuprasdavau jų, nes mums tas savarankiškumas jau seniai buvo pažįstamas.“ N. Ilginienė įsitikinusi, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai duotų mažai naudos, nes seniūnai pirmiausia pradėtų politikuoti, žadėti neįgyvendinamus dalykus. Parlamentarė G. Burokienė vis dėlto pastebėjo, kad įvedus merų tiesioginius rinkimus padaugėjo demokratijos, tad to būtų tikimasi ir iš tiesioginių seniūnų rinkimų.

Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus apgailestavo, kad vienareikšmiškos Seimo narės pozicijos dėl tiesioginių seniūnų rinkimų neišgirdo. „Asmeniškai nepritariu tiesioginiams seniūnų rinkimams. Visų pirma siekiant, kad seniūnijos turėtų daugiau galios veikti ir taptų labiau savarankiškos, manau, pakaktų jas padaryti biudžetinėmis įstaigomis, – sakė A. Mockus. – Antra, siekiant užtikrinti kaitumą bei aukštą seniūnų kvalifikaciją, nuo 2019 m. sausio 1 d. seniūnams taikomos 5 metų kadencijos.“ Anot A. Mockaus, tiesioginiams seniūnų rinkimams kelią atveriantys teisės aktai yra paruošti neįsigilinus į esamą situaciją ir vertinant tik iš teorinės pusės.

Rinksime 2024 m.?

„Manau, neverta žavėtis idėja, kad tiesioginiai seniūno rinkimai „išjudins“ užsisėdėjusius ir galimai blogai dirbančius seniūnus, bet reikėtų atsižvelgti į visą kuriamą sistemą, kuri valstybės tarnautojus pavers politikais, o seniūnijos galimai taps partijų padaliniais, kurių tikslas bus ne kokybiškai teikti bei administruoti viešąsias paslaugas, bet pelnyti rinkėjų palankumą ateinantiems rinkimams“, – įsitikinęs Vėžaičių seniūnijos seniūnas.

G. Burokienė „Bangos“ korespondentei apibendrino, jog šiuo metu dar vyksta svarstymai „už“ ir „prieš“ tiesioginius seniūnų rinkimus. „Jei Konstitucijos pakeitimams nebus pritarta, reikės ieškoti kitų kelių, kaip priartinti seniūną prie žmogaus, suteikti jam daugiau galių. Mes reaguojame į gyventojų poziciją ir įgyvendiname rinkimų pažadus. Mano nuomone, jei tiesioginiams seniūnų rinkimams būtų pritarta, anksčiausiai jie galėtų įvykti 2024 m., nes reikėtų koreguoti nemažai įstatyminės bazės punktų“, – sakė pašnekovė.

ĮDOMU

Visuomenės apklausos duomenimis, 77 proc. piliečių pritaria tiesioginių seniūnų rinkimų idėjai, 8 proc. nepritaria ir 15 proc. neturi nuomonės.
Pagal šiuo metu siūlomą priimti LR Vietos savivaldos įstatymo 31 str. pakeitimo projektą, seniūnas būtų renkamas tiesioginiuose rinkimuose 4 metų kadencijai, o šiuo metu seniūno pareigas einančių valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūktų 2020 metų spalio 11 d.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.