Toks gyvenimas
Prieš devynerius metus už Atlanto išvykusi gargždiškė atgal grįžti neketina
“Amerika ne svajonių, o tik didelių galimybių šalis“, – įsitikinusi ten jau ilgus metus gyvenanti ir dirbanti keturiasdešimt vienerių metų buvusi gargždiškė Rita Griniouk. Šiemet ji pirmą kartą po devynerių metų, praleistų už Atlanto, grįžo į Lietuvą. Vieną vasaros popietę su Rita kalbėjomės apie gyvenimo Amerikoje ypatumus.
Pirmas įspūdis nebuvo teigiamas
Rita pasakojo, kad prieš devynerius metus rinkosi, ar važiuoti dirbti į Švediją, ar į Ameriką. Jos grupės draugai jau dirbo už Atlanto, todėl moteris nusprendė vykti pas juos. Pašnekovė prisiminė, kad pirmi įspūdžiai atsidūrus tolimoje nepažįstamoje šalyje nebuvo itin teigiami: „Pamenu, kai tik atskridusi į Ameriką važiavau iš Kenedžio oro uosto į vieną Niujorko mokrorajoną, prieš akis atsivėrė man neįprastas vaizdas: daugybė dangoraižių, tiltų, didžiulė Laisvės statula. Tik šie vaizdai manęs nesužavėjo, viskas atrodė taip svetima ir nemiela, jog verkiau ir prašiau, kad mane vežtų atgal į oro uostą, norėjau grįžti į Lietuvą“. Tačiau Rita tikino po truputį apsipratusi su svetima aplinka: „Iš pradžių daug padėjo grupės draugai, po truputį pati vis kabinausi, bandžiau įsitvirtinti“. Dvi savaites ji niekur nedirbo, o po to išvyko gyventi į Long Ailendą ir ten įsidarbino mašinų plovykloje, ėmė prižiūrėti senyvo amžiaus moterį, tvarkė namus. Atvykusi į Ameriką Rita nemokėjo anglų kalbos, ją išmoko vėliau besimokydama koledže. „Pamenu, kad šeimoje, kurioje pradėjau prižiūrėti močiutę iš pradžių dirbo tokia anglų kalbos mokytoja iš Šiaulių, ir man atrodė, jog ji puikiai kalba angliškai. Vėliau ji išvažiavo į Lietuvą, ir, kai grįžo po penkerių metų, jau ne ji man, o aš jai padėjau susikalbėti, nors prieš tai mokėjau tik keletą žodžių“, – prisiminė pašnekovė.
Darbą rasti nesunku
Moteris pasakojo, kad kai važiavo į Ameriką pas grupės draugus, planavo ten padirbėti metus ar pusantrų ir grįžti atgal į Lietuvą, bet išėjo taip, kad pasiliko daug ilgiau. „Norint ten įsitvirtinti metų tikrai per mažai“, – įsitikinusi Rita. Pašnekovė tikino, kad Amerika – didelių galimybių šalis, nes visi norintys dirbti ten gali gauti darbą. O, jei neužtenka pinigų, šalia pagrindinio visada dar galima susirasti ir papildomą darbelį: „Ten darbą greitai randa visi. Atvažiuoja pensininkės moterys iš Lietuvos, jos lengvai įsidarbina, pamažu adaptuojasi prie aplinkos, visą gyvenimą nesėdėjusios už vairo net pradeda vairuoti, išsilaiko teises“. Moteris teigė, jog šiuo metu dirba septynis darbus. Ji prižiūri močiutę, tvarko namus, moko vairuoti į Ameriką atvykusius lietuvius, vertėjauja iš rusų į anglų kalbą, įdarbina žmones, savaitgaliais dirba padavėja vestuvėse arba organizuoja aptarnaujančio personalo darbą. Rita sakė, jog dažnai sulaukianti kitų lietuvių replikų, kam ji tiek vargstanti, tačiau nekreipianti į jas dėmesio. „Aš darbo nebijau, o, jei pinigai yra padėti, reikia juos tik nueiti ir pasiimti“, – sakė energija trykštanti moteris.
Laisvu laiku daug keliauja
Rita teigė, jog su tautiečiais ne itin daug bendrauja: „Tokie jau tie lietuviai, kad džiaugiasi, kai tau nesiseka, pavydi, kai sekasi. Žaviuosi gruzinų tauta, kurie vienas kitą labai palaiko“. Pašnekovė prisiminė, kad, kai tik atvažiavo dirbti į Ameriką, per 100 mylių aplink nebuvo nė vieno lietuvio, o dabar jų pilna. Ji pasakojo, kad beveik visuose didžiuosiuose miestuose veikia lietuvių bendruomenės, o Čikagoje yra pasaulio lietuvių centras, kur rengiamos vakaronės, koncertai. Moteris žaidžia ir lietuvių krepšinio komandoje, mat ten kasmet rengiami turnyrai tarp skirtingų miestų komandas atstovaujančių tautiečių. Pasak Ritos, šalia jos gyvena daug lietuvių, tačiau Niujorke nėra jokių lietuvių namų, kur būtų galima susirinkti. Tačiau Rita tikino laisvu laiku turinti ką veikti, moteris sakė labai daug keliaujanti: „Kai tik turiu laisvą dieną visada kur važiuoju ar skrendu, Amerikoje yra daug vietų, kurias įdomu apžiūrėti“. Pašnekovė sakė, kad jai ypač įsiminė kelionė prie Niagaros krioklio. „Bestovint prie krioklio, kurio vienoje pusėje Jungtinės Amerikos Valstijos, o kitoje Kanada, ir žiūrint į jo didybę apima nerealus jausmas, tuo pačiu metu ir verkiau, ir juokiausi“, – įspūdžiais dalijosi moteris.
Gyvena gražiame mieste
Į Lietuvą Rita buvo grįžusi tik porai savaičių aplankyti artimuosius ir šiuo metu jau vėl grįžo į Ameriką. Ten ji teigė gyvenanti Niujorko valstijoje labai gražiame kurortiniame mieste: „Long Ailendas yra ilga sala, besitęsianti į vandenyną. Ten labai graži gamta, turtinga fauna, laksto daug voverių, triušių, stirnų. Ši vieta nuo seno žinoma kaip vyno kraštas, todėl aplink labai daug vynuogynų“. Pašnekovė pasakojo, kad dauguma žmonių Long Ailende gyvena nedideliuose medinukuose nameliuose, o pajūryje ant vandens stovi didžiulės vilos. Rita teigė, kad ir pati svajoja įsigyti nuosavą būstą. Moteris stebėjosi, kad Niujorke butų kainos mažesnės nei Vilniuje.
Ji pasakojo, kad Amerikoje labai gerai sutaria su viena šeima: „Jie man lyg antri tėvai. Jų dėka ten susipažinau su daugybe įtakingų žmonių, užmezgiau daug naudingų ryšių“. Tiesa, Rita akcentavo, kad artimai susibendrauti su amerikiečių šeima nėra lengva: „Su jais galima maloniai kalbėtis, bet arčiau jie nelabai nori prisileisti. Džiaugiuosi, kad aš lengvai pritapau ir esu artima minėtai šeimai“.
Išvykdama į Ameriką, Rita Lietuvoje pas mamą paliko savo sūnų, kurį šiemet pamatė po devynerių metų pertraukos. Šįsyk vaikinas kartu su mama išskrido į Ameriką: „Jis pabus ten ir nuspręs, ar nori likti gyventi su manimi, ar grįžti atgal į Lietuvą. Aš nesikišiu, tai bus tik jo pasirinkimas“. Paklausta, ar dar galvoja grįžti gyventi į Lietuvą, Rita atsakė retoriškai: „Šioje šalyje jau pripratau, čia turiu daug draugų, pažinčių, o kas Lietuvoje?“
Įsivaizduoja esą pasaulio bamba
Prakalbus apie amerikiečių gyvenimo būdą ir valgymo ypatumus, Rita šypsodamasi sakė: „Taip, ten išties daug storų žmonių. Valgo jie tikrai daug, o kavinėse porcijos milžiniškos lyg kalnai“. Rita teigė, kad Amerikoje ją labiausiai žavi tai, kad senyvo amžiaus žmonės yra labai energingi ir noriai dalyvauja visuomeniniame gyvenime: „Ten 80, 90 metų močiutės dar pačios vairuoja automobilius, lanko koledžus. Man keista, kad Lietuvoje šešiasdešimtmetį jau vadina senu“. Rita pasakojo, kad devyniasdešimt dvejų metų močiutė, kurią ji prižiūri, namie turi kompiuterį, naudojasi internetu, daug skaito, o laisvalaikiu kartu su ja visur keliauja.
Moteris tikino, kad, jeigu amerikietis paklausia, ar tau patinka jo šalis, visada reikia atsakyti teigiamai: „Jie įsivaizduoja, jog yra pasaulio bamba, todėl jeigu pasakai, kad tau čia nepatinka, jie pasipiktina ir klausia, kodėl čia važiavai“. Pasak Ritos, ten visos žiniasklaidos priemonės naujienas praneša tik apie Ameriką, niekas nežino ir nesidomi, kas vyksta Europoje. Tad turbūt nenuostabu, kad dažnas amerikietis nežino, ir kur yra Lietuva. „Jie įsivaizduoja, kad mes gyvename kažkur džiunglėse, mano, jog net televizorių neturime“, – juokėsi pašnekovė. Beje, Rita sakė buvusi maloniai nustebinta, kai jai apsilankius Harvardo universitete, ten sutikti studentai ne tik žinojo kur yra Lietuva, bet ir pasakė keletą pagrindinių faktų: kiek žmonių joje gyvena, kas yra šalies prezidentas.
Tikėjosi didesnių pokyčių
Pirmą kartą po devynerių metų į Lietuvą grįžusi Rita pasakojo, kad pokyčiai gimtinėje jos itin nenustebino. „Tie, kurie dažnai grįžinėjo į Lietuvą, prieš man išvažiuojant sakė, jog išlipusi iš lėktuvo labai nustebsiu, tačiau įspūdis nebuvo toks stiprus kaip tikėjausi. Taip, pristatyta daug naujų pastatų, tiltų, gražiai sutvarkyta aplinka, bet, kai mačiau tokius didžiulius miestus kaip Čikaga, Niujorkas, kažkaip tie Vilniaus dangoraižiai manęs nebenustebino“, – sakė Rita. Ji teigė Lietuvoje matanti daug gražių vietų, bet pastebinti ir daug apleistų kampelių. Moteris džiaugėsi, kad gimtinėje gerai sutvarkyti keliai ir neintensyvus eismas. „Amerikoje tokie didžiuliai mašinų srautai, kad net Vilniaus centre susidarantys kamščiai lyginant su jais yra juokingai maži“, – teigė Rita. Pasak pašnekovės, jos draugas 10 kilometrų atstumą iki darbo įveikia tik per dvi valandas. Kadangi Long Ailendas kurortinė zona, ypač dideli kamščiai ten susidaro savaitgaliais: „Penktadienį vakare visi važiuoja iš Niujorko ilsėtis į užmiestį, todėl šešios juostos būna pilnos mašinų, o sekmadienį visi grįžta atgal, tad vėl susidaro milžiniški kamščiai“, – pasakojo moteris.
Milda JUDELYTĖ
