Toks gyvenimas

Amerikiečiai Gargžduose domėjosi žydų istorija


Šią savaitę šalyje vyko Europos kultūros paveldo dienų „Istoriją kuriame kartu“ renginiai. Klaipėdos rajone Europos kultūros paveldo dienos šiemet buvo skirtos žydų palikimui paminėti. Visą savaitę vykusiuose renginiuose dalyvavo ir žydų istorijos pėdsakų mūsų rajone ieškantis amerikietis Džonas Džaferis su Pietų Floridos muziejaus kuratore Valerija Džekson-Bell.


Viešėjo trečią kartą


Jungtinėse Amerikos Valstijose Floridos valstijos Sarasotos mieste gyvenantis Džonas Džaferis yra žydų, kurie gyveno Gargžduose prieš Antrąjį pasaulinį karą, palikuonis. Jo giminaičiai iš mamos pusės į Ameriką emigravo XVIII amžiuje, tačiau Gargžduose liko jo pusbroliai. Amerikoje gimęs Džonas labai aktyviai domisi savo šeimos ir visų Gargžduose gyvenusių žydų istorija. Gargžduose svečias iš Amerikos lankosi jau trečią kartą. Pirmą kartą jis čia buvo atvykęs 2001 metais, taip pat mūsų mieste Džonas svečiavosi ir praėjusių metų pavasarį. „Bangos“ korespondentei Džonas teigė, kad šįkart atvykti į Gargždus jį paskatino žydų palikimui paminėti vykstantys renginiai. „Praėjusio vizito metu daug bendravau su Gargždų krašto muziejaus istoriku Egidijumi Miltakiu. Man išvykus į Ameriką mūsų bendravimas nenutrūko. Jis mane informavo apie Gargžduose organizuojamus Europos kultūros paveldo dienų renginius, kurie bus skirti žydų palikimui paminėti. Tai mane sudomino, todėl nusprendžiau atvykti ir juose dalyvauti. Kartu su manimi atvyko ir mano draugė, dirbanti Pietų Floridos muziejuje, kurią taip pat domina žydų istorija“, – pasakojo jis.


Sieks ištaisyti klaidą paminkle


Gargždų krašto muziejaus istorikas Egidijus Miltakis džiaugiasi bendradarbiavimu su Gargždų žydų istorija besidominčiu amerikiečiu: „Džonas turi surinkęs daug unikalios informacijos ne tik apie Gargžduose gyvenusius žydus, bet ir apie visą Gargždų istoriją. Jis turi kontaktų su senaisiais gargždiškiais, kurie prasidėjus karui emigravo į Ameriką. Džono surinkti išsigelbėjusių žydų prisiminimai labai vertingi. Taip pat jis Amerikoje turi galimybių prieiti prie gausybės istorinių dokumentų, kurie mums čia nepasiekiami. Labai smagu, kad visa sukaupta informacija jis noriai dalijasi su muziejumi. Mes taip pat jam suteikiame kokių tik turime duomenų.“


Svečią iš Amerikos jau praėjusiais metais nemaloniai nustebino, kad žydų žudynių vietoje prie Gargždų autobusų stoties pastatytame paminkle įrašyta neteisinga data. Gargždų krašto muziejaus istorikas sakė, kad paminkle yra įrašyta 1941 metų liepa, o turėtų būti 1941 metų birželis. „Ši vieta istoriškai svarbi, nes būtent čia įvyko pirmosios masinės žydų žudynės Sovietų Sąjungos teritorijoje. Džonas labai suinteresuotas, kad ši klaida būtų ištaisyta. Iš Amerikoje gyvenančių žydų, kurie anksčiau gyveno Gargžduose, jis ketina gauti raštišką prašymą šią klaidą ištaisyti. To užtektų, kad data paminkle būtų pakeista“, – teigė E. Miltakis.


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių