Toksiškas produktyvumas

Karantino metu visuomenėje buvo populiaru lenktyniauti, kas tą sudėtingą laikotarpį praleido prasmingiausiai. Žinoma, puiku, jei kažkam pavyko parašyti naują bestselerį ar sutvarkyti visą namą, bet kartais toks mąstymas tampa ydingas.

Pirmiausia toksiškos nuostatos juodina žmogaus kasdienybę, siekius ir asmenybę. Mūsų kultūroje yra įprasta vertinti perdėtą produktyvumą: apdovanojame geriausius moksleivius, glorifikuojame verslininkus, besigiriančius idealia darbo etika ir bemiegėmis naktimis. Nesu girdėjusi apie premiją, skiriamą žmonėms, gebantiems būti čia ir dabar, nusibrėžiantiems racionalius tikslus ir nesumaišantiems dienos su naktimi. Net karantino metu internetas buvo prikimštas turinio apie tinkamus būdus panaudoti šitą „jūrą laisvo laiko“: anot motyvacinių straipsnių, žmonės turėtų pakeisti turimo verslo strategiją, užsirašyti į e.kursus, gauti nepriekaištingus pažymius. Be abejonės, yra individų, galinčių įvykdyti begalinius veiklų sąrašus net maisto ir kitų produktų deficito kontekste, bet tikėtis monstriško užimtumo tokiu metu yra be proto žalinga. Negalėjimas kurti, mokytis ir dirbti kaklą laužančiu tempu nereiškia, kad susimovei. Vadinasi, esi žmogus.

Pati su toksišku produktyvumu susidūriau mokykloje, kai suvokiau, kad ištisas dienas sėdėdama prie knygų net nesusimąstau apie to daromą žalą mano sveikatai. Atkaklumas ir ištvermė – tik­rai puikūs bruožai, bet alkio, fizinio skausmo ir nuovargio ignoravimas dėl dešimtuko neturėtų būti siekiamybė. Juolab kad tokia ekstremali darbo etika gadina net santykius su artimaisiais. Man atrodo, kad popkultūroje normalizuoto „nuolat dirbančio“ žmogaus paveikslas iš tiesų slepia šeimos ilgesį ir nebuvimą šalia, kai mylimiesiems to labiausiai reikia.

Visiškai normalu nesijausti gerai pasaulyje, kurio taisykles šiuo metu diktuoja COVID-19. Bet man atrodo, jog toliau bėgti produktyvumo maratoną, net kai pati Žemė bando sustoti, yra nenormalu. Ir net labai. Štai kodėl aš likusią vasaros dalį bandysiu mokytis saikingai, o daugiau dėmesio skirsiu perdėto veiklumo paliktiems randams gydyti.

Marija ŠLIUOŽAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių