Trečiojo amžiaus universitetas – užkarda senatvei

Trečiojo amžiaus universitetas Gargžduose išjudino senjorus. Europoje ir pasaulyje populiarumu stebinanti iniciatyva, kai vyresnio bei pensinio amžiaus žmonės nemokamai užsiima lavinamąja, edukacine ir mokomąja veikla, pas mus irgi kaipmat pasiteisino. Jau pusę metų studijuojantys senjorai tobulėja šešiuose fakultetuose, klausosi profesionalių lektorių, o svarbiausia – nuspalvina gyvenimo rudenį.

Kam per 50 metų

Trečiojo amžiaus universitetą (TAU) Gargžduose įsteigė Klaipėdos rajono švietimo centras. Lietuvoje tokių universitetų – kone penkios dešimtys. Juos yra įsteigusios ir senjorams veiklas organizuoja įvairios visuomeninės organizacijos, įstaigos. Gargžduose studijų programa truks dvejus mokslo metus. Taigi dabar prisijungti prie studijuojančiųjų jau negalima. Tai Švietimo centras leis padaryti kitąmet arba studijas baigus pirmiesiems absolventams – 2016 m. rugsėjį.

Nors iš pradžių baimintasi, kad gargždiškiai senjorai vangiai studijuos, pakako vieno kito viešo raginimo.

Šiuo metu šešis fakultetus lanko net 220 studentų. Į universitetą priimami asmenys nuo 50 metų. Užsiėmimai vyksta Gargždų mokyklose, Kultūros centre, Švietimo centre, muziejuose, naujojoje kino teatro salėje, bibliotekoje, Gargždų bažnyčioje ir kt.

Iš visų studentų absoliuti dauguma moterų. Vyrų – gal tik 10 procentų. Džiaugiamasi ir ypač garbaus amžiaus, į devintąją dešimtį jau kopiančių studenčių – Livijos Lazauskienės, Stefos Savickienės, Donatos Leketienės, Reginos Kuneikienės ir kt. – aktyvumu.

Ir studentės, ir lektorės

Studente mielai tapusi teisininkė D. Leketienė ryžosi pati pravesti keletą paskaitų apie paveldėjimo teisę. Anot jos, senjorai dažnai visiškai nenusimano teisinėje bazėje, o juk išspręsti palikimo klausimus anksčiau ar vėliau reikės. Senjorė pastebi, kad nemažai jos bendrakursių yra išsilavinę, sukaupę turtingą gyvenimišką patirtį. Tačiau kol kas paskaitose elgiasi bailiai, nesiryžta reikšti savo minčių. O juk dažnai turėtų ko pamokyti net jiems paskaitas vedančius jaunesnius lektorius. „Per vieną paskaitą lektoriaus paklausiau, kokie yra senatvės požymiai. Toks prašymas nustebino, neva nepadoru apie tai kalbėti. Betgi vienas pagrindinių požymių – kai tau nebesinori kelti kojos iš namų. Jei senjorai šį požymį žinotų, daug kur eitų ir būtų laimingi“, – įsitikinusi D. Leketienė.

Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė džiaugiasi fakultetų dekanų S. Ivanauskienės, T. Džiaugienės, J. Skulskienės, V. Jurevičienės ir R. Jusčienės pagalba, o studentę Ramutę Mikelskienę vadina metų atradimu – senjorė lanko 2 fakultetus, yra užsienio kalbų fakulteto dekanė ir sėkmingai veda anglų kalbos užsiėmimus senjorams ir miesto bendruomenės nariams.

Ekskursijos, paskaitos – nemokamai

Jums įdomu sužinoti, kokias veiklas yra numatę TAU koordinatoriai? Pavyzdžiui, sausį paskaitas „Senelių ir anūkų tarpusavio santykiai“ vedė psichoterapeutas Linas Slušnys, jo kolegė Linga Švanienė pasakojo, kaip susitvarkyti su negatyviomis būsenomis, veda savipagalbos grupių užsiėmimus. Kovą ir balandį žurnalistė Lidija Laurinčiukienė veda savimotyvacijos paskaitų ciklą apie svetingą senjorų įvaizdį visuomenėje, o psichologė Ramunė Žinionienė pakvies į virtualią paskaitą „Gyvenimo prasmė užauginus vaikus ir baigus profesinę veiklą: kaip išlikti laimingiems?“

Ypač turiningos mokomosios programos numatytos sveikata besirūpinantiems senjorams. Vyko naudingi susitikimai su Žolinčiaus akademijos prezidente Danute Kunčiene, daug patarimų apie sveikatos saugojimą ir ligų prevenciją davė rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistė Rima Leonavičienė. Balandį Gargždų ligoninės kinezeterapeutė Alina Skurdauskienė ves mankštą sąnariams ir raumenims, gegužę numatyta išvyka į Rusnę susipažinti su vaistažolėmis (ves vaistininkas, medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius). Lapkritį prof. dr. Arvydas Martinkėnas papasakos apie meteorologinių faktorių įtaką savijautai.

Meno paviliotiems senjorams sausį organizuotos ebru (tapybos ant vandens) kūrybinės dirbtuvės su menininke Tatjana Semenistaja, dailės mokytoja Rodema Končauskienė atskleidė tapybos ant šilko paslapčių, o skrebinimo technikos entuziastė Vida Gečienė mokė padaryti atvirukus bei kvietimus, dailės mokytoja ekspertė Joana Lukienė sutiko senjorus pamokyti margučių marginimo subtilybių.

Pavasarį senjorai bus kviečiami į edukacines išvykas po Gintaro muziejų, delfinariumą, rajono piliakalnius, Žemaitijos nacionalinį parką bei Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro organizuojamą „Žuvies kelią“ bei kitas veiklas. Iš viso per mokslo metus numatyta apie 70 užsiėmimų. Visa tai – nemokamai, išskyrus simbolinį prisidėjimą prie kelionių išlaidų ar darbo medžiagų. Universiteto veiklą finansiškai remia Klaipėdos rajono savivaldybė, o ateityje tikimasi papildomų lėšų rasti vykdant net tarptautinius projektus.

Į šokius – miklinti kojų

Visus šiuos metus studentai lanko linijinių šokių užsiėmimus pas choreografę Giedrę Malūnavičienę. Du kartus per mėnesį senjorai kviečiami prisiminti valso, polkos, tvisto ritmą bei išmokti naujų nesudėtingų šokio judesių. Per vieną užsiėmimą choreografės paprašę greitesnės muzikos, kitąsyk senjorai vos spėjo miklinti kojas. Šįsyk vadovei duota dar viena užduotis – gal būtų galima šokti pagal lietuvišką, o ne anglišką muziką?

Šokti norinčiųjų daug, tad jie suskirstyti į dvi grupes. Tiesa, vyrų šokiuose kol kas irgi tik keletas. Gargždiškis Alfonsas Mickus senjorų universitetu patenkintas. „Lankau šokius, informacinių technologijų ir sveikos gyvensenos užsiėmimus. Mudviems su žmona Vida tai nėra naujiena – propaguojame šiaurietišką ėjimą su lazdomis. Šokiuose iš pradžių buvo nedrąsu – gi blogai jaučiu ritmą ir visad sakydavau, kad dramblys yra numynęs ausis“, – šmaikštavo senjoras.

Irena Juškevičienė ir Irena Jankuvienė valso ritmu sukasi be vargo – juk jaunystėje tiek švenčių atšokta. Studentėms kiek keista, kad dalis senjorų šio klasikinio šokio žingsnelius sunkiai dėlioja. „Ir tvistą jaunystėje šokome, bet dabar taip nebeišeina“, – užsimena moterys. Jos akcentuoja, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu judėti, net jei po šokių užsiėmimų patabaluoja širdis.

Studentai džiaugiasi ir Švietimo centro darbuotojų pastangomis – parengtais išsamiais studijų planais ir net vakarais atsiunčiamomis trumposiomis žinutėmis-priminimais apie rytdienos paskaitas. Studentai prasitaria, kad trumpųjų žinučių šiaip jau nereikėtų. Užsiėmimų jie per daug laukia, kad imtų ir praleistų. Bet organizatorių rūpestis – labai malonus.

• Gargždiškiai bei važinėti į rajono centrą galintys atokesnių gyvenviečių senjorai pareiškė norą studijuoti šešiuose fakultetuose: Dvasinio tobulėjimo ir psichologijos (dekanė Janina Skulskienė, lanko 120 studentų), Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos (dekanė Teresė Džiaugienė, lanko 81 studentas), Kultūros ir menų (dekanė Valerija Jurevičienė, lanko 43 studentai), Kraštotyros ir turizmo (dekanė Sigita Ivanauskienė, lanko 57 studentai), Užsienio kalbų (dekanė Ramutė Mikelskienė, lanko 40 studentų) bei Informacinių technologijų (dekanė Rasa Jusčienė, lanko 22 studentai). Aktyviausi studentai pasirinko lankyti po du ar net tris fakultetus.