Trisdešimtmečio „Trepsiuko“ pareiga – įskiepyti šokio kultūrą

„Trepsiukas“ savo jubiliejinį koncertą-pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ surengs penktadienį Gargždų kultūros centro scenoje. Jame pasirodys net 125 atlikėjai, sušoksiantys 19 šokių. Tarp jų – ir patys mažiausieji trimečiai, ir „Trepsiuką“ jau palikę studentai. „Banga“ įamžino „Trepsiuko“ šokėjų generalinę repeticiją, o smalsumui patenkinti dalijamės kartą scenoje jau vaidintos pasakos momentais.

30 metų – tokią solidžią sukaktį švenčia vienas populiariausių Gargžduose neformalaus ugdymo kolektyvų „Trepsiukas“. Ne senstantis, o jaunėjantis, neprarandantis populiarumo ir į koncertus traukiantis ištisas kadaise čia šokusiųjų kartas – štai toks „Trepsiuko“ fenomenas. Kasmet daugiau kaip 100 vaikų ugdanti šokių studija yra vienintelė Gargžduose, kurioje dar darželinukams skiepijama pagarba lietuvių liaudies šokiui.

Striksi jau darželinukai

Gargždų kultūros centre veikianti šokių studija jau išleido 11 oficialių šokėjų kartų. Kolektyvo įkūrėja bei ilgametė choreografė Lilija Šepčenko užsimena pirmaisiais metais neskaičiavusi šokėjų, nenustačiusi ir termino, kada kolektyvą reikėtų palikti. Į jį priimami vaikai vos nuo 3–4 metų, ir šokti jie gali iki pilnametystės. „Neseniai išleidome legendinę šokėjų laidą – aštuonias poras, kurios „Trepsiuką“ pradėjo lankyti dar darželyje, o baigė aštuoniolikos metų. Išsiskyrėme su ašaromis, surengėme specialų išleistuvių koncertą“, – ryšiu su užaugintais šokėjais džiaugiasi L. Šepčenko. Beje, ji „Trepsiuką“ įkūrė būdama trečiakursė choreografijos studentė ir anuokart turėjo vos dvi šokėjų grupes. Dabar kartu su jauna ir veržlia choreografe Sandra Ruigyte jiedvi ugdo šešias grupes – iš viso 115 vaikų. Juos ugdyti gelbsti koncertmeisterės Violeta Jokubaitienė ir Virginija Navickienė.

Tautinį kostiumą prilygina vėliavai

Abi vadovės tiki, kad šokių studija populiari dėl šokių įvairovės. „Dažnai tėvai klausia, ką šokame: tautinius, šiuolaikinius, ritminius šokius ar dar ką? Iš tiesų šokame viską, nes vaikas turi tobulėti fiziškai, lavinti koordinaciją, būti plastiškas. Jei šoktume vien tautinius šokius, lankančiųjų studiją būtų mažiau. Tačiau be tautinių negalime – juk čia Lietuva, ir šie šokiai mums tarsi šventi“, – tikina vadovės.

Konkursuose ir Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose vaikai dažniausiai rodo šiuolaikinių šokių programas, o štai užsienyje ir moksleivių dainų šventėse šoka tik tautinius. Mat tik taip galima prikaustyti užsieniečių dėmesį. „Vaikams sakau, kad tautinis kostiumas – kaip Lietuvos vėliava. Nedera užkulisiuose vaikščioti išsitaršius, atsisagsčius. Tikiu, kad jie tai įsidėmėję visam laikui. Į Ukrainą ne kartą vežėmės vyžas – šokėjai susidomėję tikrino, kuo šios skiriasi nuo ukrainietiškų. Didžiulio populiarumo visada sulaukia klumpės. Nors jas nusivežti sunku, tačiau verta – įsivaizduokite, koks įspūdis matyti 45 dydžio vyriškas klumpesǃ Slovakai anąkart iščiupinėjo net mūsų atsivežtas kojines, kitas tautinio kostiumo detales – visi tarp tautų nori rasti panašumų“, – apie formuojamą pagarbą savo ir svetimai kultūrai pasakojo choreografės.

Kolektyvą lankantys vaikai gali pasigirti aplankę Graikiją, Italiją, Slovakiją, Bulgariją, daugsyk – Ukrainą, taip pat Latviją ir kt.

Maloniausia užauginti choreografus

Per tris dešimtmečius stipriai pasikeitė ir „Trepsiuko“ galimybės. „Puikiai pamenu, kaip pirmaisiais metais stokojome sceninių kostiumų. Kol vieni vaikai šokdavo scenoje, kiti užkulisiuose laukdavo pusnuogiai. Pasibaigus pasirodymui tekdavo greit persirengti. O štai dabar kiekvienas šokėjas turi savo sceninį kostiumą, kartais net ne vieną. Vien tautinių kostiumų esame pasiuvę 80“, – džiaugėsi L. Šepčenko. Tiesa, brangius rankomis austus tautinius kostiumus „Trepsiuko“ šokėjai iš Savivaldybės ir valstybės lėšų įsigijo ruošdamiesi dainų šventėms, dalį – pasinaudoję papildomu finansavimu neformaliajam ugdymui. Kiti sceniniai kostiumai siuvami panaudojus tėvų mokamą 8 eurų mėnesio mokestį.

Vadovės užsimena ir apie dar vieną užkulisių detalę – vaikų savarankiškumą. Kelionėse ir per repeticijas auklėtiniai išmoksta ne tik disciplinos, bet ir tvarkingai kabinti drabužius, laiku pasikloti lovą, be mamos pagalbos susidėti sceninę aprangą. Kartą vadovės nugirdo pamaloninusį buvusių šokėjų pokalbį – merginos dūsavo nemokančios susukti tokio kuodo, kokį prieš koncertus susukdavo vadovė – anas savaitę neiširdavoǃ

Visgi užvis choreografėms maloniausia, kai buvę auklėtiniai pasirenka šokėjų profesinį kelią. Pastaraisiais metais tokiu pasirinkimu nudžiugino kelios šokėjos. Dalis paauglių palikę „Trepsiuką“ šoka „Minijos“ šokių ir dainų ansamblyje, išvykusieji į didmiesčius irgi prisijungia prie studentiškų šokių kolektyvų.

Jolanta VENSKUTĖ