Ūkininkai nenori paleisti ūkių vėjais
Ūkininkai jaudinasi negalėdami pelningai parduoti savo pagamintos produkcijos, o maisto produktai prekybos centruose brango neva dėl sausros. Laukuose ir fermose mažėja gyvulių. Žemdirbiai jaučia skriaudą dėl apgailėtinų tiesioginių išmokų, kurios nesiekia Europos Sąjungos vidurkio. „Ūkininkai įsprausti į kampą. Leiskime jiems užsidirbti patiems, kad nereikėtų remti“, – sakė Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas.
Gamtos iššūkius įveikė
„Derlius beveik sudorotas, rugsėjis buvo palankus rudens sėjai. Įdomūs metai, nors įtempti, – kalbėjo Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Buivydas. – Vasarą būta sausros proveržio. Ūkininkai laukė lietingo rudens – kankino stresas.“
Nebuvo pirmos žolės, tačiau gyvulių augintojai pašarus papildė iš antros žolės, trečios ir net ketvirtos. Paskutinį šienainį ūkininkai pagamino saulėtomis rugsėjo pabaigos dienomis.
„Žiemkenčių derlius didesnis, o vasarojui pakenkė sausra“, – pastebėjo V. Buivydas.
Kasmet organizuojamame konkurse „Metų ūkis“ siekiama paskatinti ūkininkus, įvertinant jų pasiektus rezultatus. Ir šiemet komisija jau apsilankė keliuose rajono ūkininkų ūkiuose. Lapkričio 8 d. Vėžaičiuose vyksiančioje ūkininkų vakaronėje bus nominuoti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai už pasiektus ūkio rezultatus, dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir kita.
Maistas brango ne dėl sausros
Vasarą pabrango maisto produktai: sviestas – apie 9 proc., varškė – 5 proc., virtos dešrelės – 6 proc., kiaulienos sprandinė – beveik 6 proc., taip pat broileriai, kvietiniai miltai, burokėliai, morkos ir kt. „Žiniasklaidoje paskelbta, jog maisto produktų kainos kilo dėl sausros. Tai melas. Vartotojai turi žinoti tiesą: nuo vasaros pradžios supirkimo kainos pieno, mėsos, grūdų kritusios ir mažesnės nei pernai ir užpernai. Kainos kilo, bet žemdirbių produkcijos supirkimo krito. Tarpininkai padidino maisto produktų kainas pasinaudoję sausra“, – atskleidė pašnekovas.
Ūkininkų sąjungos pirmininko V. Buivydo teigimu, šiuo metu esant nuostolingoms kritusioms mėsos ir pieno supirkimo kainoms ūkininkai likviduoja gyvulius. „Neinvestuodamas į ūkį negali išgyventi“, – sakė jis. Šiuo metu pieno savikaina – 23 centai už litrą. Stambesni pieno gamintojai gauna 24 ct, o kiti – 18 ct už litrą ir netgi mažiau. Pasak pašnekovo, supirkėjai teisūs, kad moka nevienodai: didesnių ūkininkų žaliava kokybiškesnė, nes jie daugiau investavę į melžimo įrangą, įsirengę robotus, geresnius šaldymo įrenginius nei smulkieji.
Augalininkystės srityje ne ką geriau. Šiemet vidutinė grūdų supirkimo kaina už toną – 50 eurų mažesnė nei pernai. Antai už maistinių kviečių toną moka tik 160 eurų, o praėjusiais metais – apie 200 Eur. Ir ekologišką produkciją parduodantys ūkininkai gauna 50 eurų mažiau.
Įsprausti į kampą
Prezidento kalba, jog didins akcizą dyzeliniams degalams, žemdirbius verčia nerimauti. „Dabar pritilo, nes pamatė, kad ūkininkai įsprausti į kampą: žemės ūkis gali žlugti. O tuomet padaugėtų socialiai remtinų žmonių“, – dėstė V. Buivydas.
Jo teigimu, keičiantis žemės ūkio ministrams, nebeliko žemės ūkio politikos. „Turėtų gerbti ūkininką, netrukdyti jam ūkininkauti, kad į biudžetą suneštų kuo daugiau lėšų, – samprotavo jis. – Apskaičiuota, jog vidutinis ūkis išlaiko 8–10 žmonių, neskaičiuojant savo ūkio darbuotojų. Reikėtų susimąstyti, kas daroma. Mes pagaminame žaliavą, iš kurios perdirbimo įmonės uždirba didžiulius pelnus. Kada praregės, jog ūkininkai kuria pridėtinę vertę, o ne sėdėdami už stalo dėlioja popierėlius kaip valdininkai.“ O kiek uždirba ūkininkas?
Ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Buivydas abejojo, ar ūkininkui lieka minimalus atlyginimas. Tačiau jis negali staiga atsisakyti savo įprastos veiklos – sulaiko įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankui. Taigi negali ūkio paleisti vėjais.
Ūkininkai išgyvena dėl to, kad supirkėjai už jų produkciją nemoka tiek, kad padengtų išlaidas ir liktų jiems pragyvenimui. „Leiskime užsidirbti patiems, kad nereikėtų remti“, – sakė pašnekovas. Jis prisiminė paskutinį Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinį posėdį, kuriame buvo parašytas raštas šalies Prezidentui, Seimo Kaimo reikalų komitetui dėl siekio didinti akcizą dyzeliniams degalams, skirtiems žemės ūkiui. „Išdėstėme visus motyvus, kodėl to daryti nevalia: sausra, mažos supirkimo kainos ir kita“, – sakė V. Buivydas.
Per kelis dešimtmečius ūkininkai išmoko ūkininkauti, sukūrė materialinę bazę. Atsiranda ūkininkavimo tradicijos – nemažai ūkių iš tėvų perėmė vaikai ir ūkininkauja. Ūkininkai turi vilties, jog ateityje svyravimų žemės ūkyje sumažės: pajamos ne tik padengs išlaidas, bet ir duos pelno.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
