Urmu!

Svieto pabaiga. Taip sakydavo ir tebesako žmonės stebėdamiesi kokiu nors įvykiu, reiškiniu, žmonių elgesiu ir pan. Šiuo taikliu posakiu galima apibūdinti ir besąlygišką mūsų parlamentarų kabinimąsi į savo kėdes. Asmeniniuose pokalbiuose Seimo nariai guodžiasi, koks esą nedėkingas yra jų darbas, kiek nervų ir asmeninio laiko reikalaujantis, kiek jėgų atimantis, o ir didžiąją dalį tūkstantinio atlyginimo esą tenka paaukoti įvairiems žmonių, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų prašymams paremti. Tačiau nubraukę nuovargio raukšles artėjant spalio 11-ajai Lietuvos parlamentarai kaip niekada vieningi: vėl urmu kopia į valdžios viršūnę.

Būti perrinkti šiuose Seimo rinkimuose siekia 132 iš 140, arba 94,2 proc., dabartinių Seimo narių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atliktas tyrimas. 8 šios kadencijos Seimo nariai priėmė sprendimą perrinkimo nebesiekti. Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimais, prieš ketverius metus Seimo rinkimuose dalyvavo 127 iš 139, arba 91,4 proc., 2012–2016 m. Seimo kadencijos narių. 33 arba kas ketvirtas iš šių metų Seimo rinkimuose dalyvaujančių šios kadencijos Seimo narių yra arba keliami kitos partijos kandidatų sąraše negu praėjusiuose Seimo rinkimuose, arba nėra jokiame kandidatų sąraše, tačiau dalyvauja kaip save išsikėlę vienmandatėse apygardose.

Kad taip urmu kandidatuojantys į Seimą parlamentarai ir kasdienėje veikloje urmu plušėtų: t. y. kurtų kokybiškus ir efektyvius, valstybei naudingus ir žmonėms lengvai suprantamus įstatymus! Šią savaitę dabartinis Seimas pradėjo paskutinę savo kadencijos sesiją. Į dviejų mėnesių darbų programą įtraukta 540 įstatymų projektų. Fantastika! Ar tai įmanoma padaryti per tokį trumpą laiką? Sveikindamas sesijos pradžią Lietuvos prezidentas G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad „mėnuo ar du yra didelis laiko tarpas, kai kalbame apie pokyčių siekiančios valstybės gyvenimą. Mes negalime jo prarasti rinkimų batalijose. Todėl Seimo susitelkimas paskutiniams darbo mėnesiams yra itin svarbus“. Tokios prezidento pastabos yra idealistiškos ir it balsas tyruose, kada 95 proc. parlamentarų dalyvauja artėjančių rinkimų kampanijoje. Ar tikrai vėl kandidatuojantiems rūpi šiandieninis jų darbas? Kai kurie visomis išgalėmis stengiasi nepraleisti feisbuke kuriamų aktualijų. Dabar visuomenę užplūdusi baisinga žinia apie kankinamomis sąlygomis laikomus veislynų šunis, apie beglobius gyvūnėlius. Pilnas feisbukas širdį veriančių nuotraukų, savanorių žygdarbių vaduojant ir gelbstint keturkojus. Tuos nesavanaudžius, mylinčius gyvūnėlius žmones, žinoma, galima tik pagirti ir jiems visokeriopai padėti. Bet kad į šitos visuotinės pasibaisėjimo akcijos skvernus dabar kimbasi ir kandidatuojantys politikai, tai jau tikrai atveria jų veidmainiškumo gelmes. Feisbuko paskyrose jie platina viešus pareiškimas apie esą būtinybę sugriežtinti įstatymus, garantuojančius gyvūnų gerovę, prie griežto pareiškimo, žinoma, feisbuke dar puikuojasi ir politikų nuotraukos – vaidinam, kaip mums rūpi ir skaudu, o anksčiau kur buvo jūsų rūpestingumas, gailestingumas, mielieji parlamentarai? Ar esate pieno šlakelį beglobei katei įpylę, ar iš savo parlamentinės algos pervedę keletą eurų kokiai nors gyvūnėlių prieglaudai? Ne dabar, o anksčiau, kai visuomenėje dar nebuvo sukeltas toks ažiotažas? Kankinamomis sąlygomis nesąžiningų veisėjų lageriuose gyvūnai gyvena ne vienas dešimtmetis. O jums širdis suskaudo tik prieš spalio 11-ąją? Kiek jau buvo tokių gailestingumo vajų? Štai skuduruose vėjo perpučiamame namelyje rasta vieniša neprižiūrėta senutė, štai vaikelis įmestas į šulinį, štai eismo ereliai, viduryje baltos dienos ne po vieną žmogų užmušinėjantys. Ir štai prie šių įvykių taip pat susirūpinusių politikų veidai. Ir ką? Beprisimenate, įvairioms partijoms atstovaujantys parlamentarai, ką tokiais atvejais žadėjote? Irgi įstatymus peržiūrėti, pakeisti, pagerinti ir t. t. Koks rezultatas? Apgailėtinas.

Šiemet rinkimų į Seimą kampanija viešumoje ypatingai sek­li. Ateinantį ketvirtadienį Gargžduose vyks diskusija „Žinau, ką renku“. Tai tik lašas jūroje budinant visuomenės sąmonę. Komikas Olegas Surajevas, šią savaitę viešai atlikęs socialinį eksperimentą – pasiūlęs balsuoti ir reklamuoti nesamą kandidatą į Seimą, – akivaizdžiai įrodė ne tik tai, kad jis yra neeilinis humoristas, bet svarbiausia, kokia nebrandi yra mūsų visuomenė. Tikrai į parlamentą galim išrinkti ir beždžionę. Politikos apžvalgininkas Mažvydas Jastramskis taikliai pastebėjo, kad „aišku, žmonių teisė į kandidatavimą yra vienas demokratijos pamatų. Bet viena yra laisvė, o kita – jos realizacijos kokybė. Jei dabar į Lietuvą nusileistų ateiviai, jie nesuprastų, kam mums reikalingi tie rinkimai. Partijos beveik dėl nieko nesiginčija. Vyrauja provincijos štilis, pasyviai laukiant nuo politikų nepriklausančio vėjo.“

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė


Taip pat skaitykite:

Neįgaliųjų integracija: siekis – kuo daugiau paslaugų
A. Balnionienė: rajono verslininkams – pagalba žengiant į elektroninę erdvę
Skelbiamas konkursas UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktoriaus pareigoms
Darželių stygius atveria kelią investuotojams
Mokyklos reorganizavimas nuliūdino judrėniškius
Testai imami nušiurusioje palapinėje
Klestintys Agluonėnai – savojo krašto puoselėtojai
„Pigu.lt“ parduotuvė – Klaipėdos „Molo“ prekybos centre
Dainos vakaras Lapiuose išsilies į festivalį
Ori senatvė „Senjorų dvare“ ne visiems pasiekiama

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Urmu!

Svieto pabaiga. Taip sakydavo ir…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook