Valstybinės šventės – dar ne jaunimo stichija
Pernai Kovo 11-ąją milžiniška trispalvė Klaipėdos gatvėje sutraukė tūkstantinę gargždiškių minią, tačiau moksleivijos nebuvo daug.
Svarbiausi šalies renginiai (pvz. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji) – itin aktualūs Lietuvos visuomenei, vis dėlto pastebima, jog retas jaunuolis tokiose iniciatyvose apsilanko. Gargždų kultūros centre tokiomis progomis rengiamuose minėjimuose reta pamatyti moksleivių gausą. Tad kyla noras ieškoti priežasties: kodėl jaunoji karta mieliau renkasi smūksojimą prie kompiuterio, o ne kultūrinę patirtį?
Kviečia net Prezidentė
Matyt, pastebėjusi, jog valstybės šventės yra pernelyg oficialios, iniciatyvos keisti jų pobūdį ėmėsi net Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jau septyneri metai valstybės vadovė kviečia kūrybingiau įprasminti Valstybės atkūrimo dieną ir prisijungti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Taip praėjusiais metais pasiūlyta net per 1500 kūrybiškų idėjų. Šioje akcijoje yra dalyvavusios ir kai kurios Klaipėdos rajono švietimo įstaigos. Geriausių idėjų ir sumanymų autoriai bus apdovanoti nepriklausomos Lietuvos simboliu – trispalve vėliava. Iniciatyvas, kaip kūrybingai sutikti Vasario 16-ąją, dar galima teikti iki vasario 20 dienos oficialioje svetainėje www.lrp.lt/vasario16.
Danijoje gimnazistei įdomiau
Kiek teko pastebėti pačiai, jaunimas retai susidomi valstybinėmis akcijomis, renginiais. Štai ir gražus praėjusių metų Kovo 11-osios sumanymas – eisena Klaipėdos gatve su kelių šimtų metrų trispalve – sušaukė tūkstantinį gargždiškių būrį: buvo daug jaunų šeimų su mažais vaikučiais, įvairaus amžiaus žmonių, kariškių, šaulių. Tačiau įspūdingas renginys visgi nepritraukė moksleivijos minios.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos trečiokė Laura Lankutytė prisipažįsta, jog nedažnai lankosi valstybiniuose renginiuose. „Lietuva nemoka rengti tokių renginių, lyginant su Danija, kur dažnai lankausi. Ten veiklos jaunimui išties įspūdingos: daug įvairaus pasirinkimo, užsiėmimų, žaidimų. Lietuviai negeba šventės pateikti įdomiai, patys yra suvaržę, viešumoje neišreiškia pilietiškumo, ateina tik pastovėti, paklausyti. Dauguma jaunų žmonių mato valstybinę šventę kaip dieną, kai nereikia eiti į mokyklą, nesakau, kad visi, bet didžioji dalis ateina į renginius tik pabūti arba neina išvis, nes lankomumas tądien nežymimas“, – nepilietiškumo skaudulius atveria gimnazistė.
Paragino dalintis laisve
Vėžaitiškis šaulys Henrikas Sadauskas, mąsto kitaip: „Pamenu Sausio 13-osios minėjimą. Gargžduose ėjau pagrindine, Klaipėdos gatve, ir senyvo amžiaus moteris dalijo pačios padarytas raudonas gėlytes ir sakė: „Prisiminkim, dėl ko esam laisvi ir dalinkimės ta laisve su kitais“. Tuokart pagalvojau, jog daugelis dabartinio jaunimo nesuvokia valstybinių švenčių svarbos. Tai savotiška meilė tėvynei veiksmais, o ne tik žodžiais“, – teigia vaikinas.
Štai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos istorijos mokytoja Gražina Pupšienė pastebėjo, jog jauni žmonės dviprasmiškai žiūri į valstybines šventes. „Manau, kad yra įvairaus jaunimo, vieni yra labai aktyvūs ir patriotiški, o kiti į tai žiūri pasyviai, bet visgi įžvelgiu, jog pakilimas yra. Jaunimas dalyvauja, tik galbūt nemoka to išreikšti“, – mano mokytoja.
Domintų kūrybiškesnė veikla
Gimnazistė L. Lankutytė pasakoja, jog jai patinka žygiai, judrios veiklos, tad taip ir reikėtų skatinti jaunimą dalyvauti, prisidėti prie renginių: atsižvelgti į jaunos asmenybės poreikius, suteikti galimybę pasireikšti. Nors visuotinės euforijos nėra, tačiau vis dėlto daugėja moksleivių, studentų, dalyvaujančių valstybiniuose minėjimuose. Tokia tendencija žymiai ryškesnė didmiesčiuose. Vilniuje net madinga būti valstybės šventės dalyviu. Pasak mokytojos G. Pupšienės, situacija gerėja, jauni žmonės vis dažniau nori įsijungti, būti pastebėti ir išgirsti. Pedagogai skatina pilietiškumą, štai kad ir pamėgtais jaunuomenės protmūšiais. „Mes, mokytojai, nuolat ieškome naujų formų, kaip paminėti iškilias valstybės šventes“, – patirtimi dalijasi mokytoja, kiekvienais metais su kolegomis rengianti istorijos parodas bei protmūšių turnyrus gimnazistams.
Jauniausiems padėti suvokti
H. Sadausko nuomone, jaunuoliai skirtingai suvokia šventės prasmę, tad su valstybingumo sąvoka pirmiausia turi supažindinti šeima, artimieji, o ne aplinka. „Jaunimui visada reikia pramogų, tačiau turi ir patys suvokti, kad Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji yra svarbios šventės. Labiau subrendę supranta, kokia šventės reikšmė, ir dalyvauja renginiuose. Tačiau yra tas „jaunasis“ jaunimas, kurie neturi net kas jiems papasakotų apie jausmą, kurį patyrė vyresnioji karta, stovėdama Sausio 13-osios įvykių sūkury Vilniuje“, – mintimis dalijasi jaunuolis.
„Manau, kad valstybės šventėms skirtų renginių labai reikia. Turime nusilenkti praeičiai, tiems žmonėms, kurie tikėjo Lietuvos Nepriklausomybe. Jeigu nebūtų buvę visų įvykių prieš šimtą metų, kažin, kokie ir kur būtume mes patys“, – samprotauja istorijos mokytoja G. Pupšienė.
Niekas nesiginčija, tikrai jaunimas – valstybės ateitis, tad svarbu ugdyti ne priverstinį patriotizmą, o suteikti jaunam asmeniui galimybę pasireikšti taip, kaip jis suvokia. Leiskime jaunimui veikti, kurti, tobulėti – būtent tokia turėtų būti valstybinių renginių esmė.
Kelių jaunuolių pasiteiravau, ką jie veiks rytoj, Vasario 16-ąją?
Tomas: „Vasario 16-osios nešvęsiu, nes dirbsiu, tądien turiu suplanuotą fotosesiją. Vakare galbūt su šeima pažiūrėsime koncertą per televizorių.“
Greta: „Vasario 16-osios nešvenčiame, dažniausiai praleidžiame namie. Šiais metais neplanuoju nieko veikti, gal pažiūrėsiu kokią laidą per televizorių.“
Austėja: „Šventės neminėsiu, planuoju su broliu ir vaikinu nueiti į kiną.“
Vytautas: „Dėl Vasario 16-osios specialiai grįšiu iš Vilniaus. Būdamas moksleivis visada dalyvaudavau valstybės švenčių renginiuose ne tik Gargžduose, bet ir kitose rajono vietovėse. Man tai įaugę į kraują, nes natūraliai įdiegta šeimoje, mūsų giminėje ir sovietmečiu buvo gerbiama Lietuvos Nepriklausomybė.“
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Jaunųjų korespondentų klubo narė
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo
