„Vardan tos Lietuvos…“ Lietuvos himno istorija, draudimai, atgimimas
Išdidžiai, su dvasiniu pakylėjimu, su ašaromis akyse, susikibę rankomis valstybės švenčių metu, minėjimuose ar šiaip iškiliuose susibūrimuose giedame Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ – laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės himną. Tik ar visados sąmoningai įsijaučiame į mobilizuojančią, uždegančią muziką, ar suvokiame himno taurias idėjas ir humanišką jo teksto gelmę bei prasmę?
Lygiai prieš 120 metų, 1898-aisiais, „Tautiškos giesmės“ žodžių ir muzikos autorius yra ištaręs pranašiškus žodžius: „Parašiau himną lietuviams“. Giesmės tekstas ir natos buvo išspausdinti leidinio „Varpas“ 1898 metų 6-ajame numeryje. Prieraše skelbiama: „Gaidą ir žodžius sudėstė V. K.“
„Tautiška giesmė“ – vienintelis chorinis Vinco Kudirkos kūrinys, bet, kaip yra sakęs kompozitorius ir choro dirigentas Juozas Žilevičius, „jeigu jis nieko kito nebūtų parašęs, tik tą vieną dalyką, ir taip jo vardas gyvas būtų tautos lūpose“. Giesmėje tiesiu tekstu išreikšta mūsų tautos moralinė formulė: kilni praeitis, iš kurios turime semtis stiprybės ir drąsos, tauri perspektyva – eiti takais dorybės, dirbti tėvynei ir žmonių gerovei.
Nustatyta, jog pirmą kartą „Tautiška giesmė“ nuskambėjo poetui dar gyvam esant 1899 m. lapkričio 13 dieną Sankt Peterburge surengtame koncerte lietuvių studentams šelpti. Po kelių dienų Vincas Kudirka mirė. O po metų jo bendražygis ir bendramintis, būsimasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius spaudoje šią giesmę pavadino Lietuvos himnu.
Pirmą kartą oficialiai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 dieną Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarių koncerte. Nuo 1917 metų jau giedama visose politinėse demonstracijose, susitikimuose ir suvažiavimuose. 1920 metų gegužės 15 dieną „Tautiška giesmė“ sugiedota Steigiamojo Seimo pirmajame posėdyje, ir ta diena laikoma oficialiu „Tautiškos giesmės“ patvirtinimu Lietuvos himnu.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kaip ir kiti mūsų valstybės simboliai, uždrausta. Pati atsimenu, kaip mums, pirmokams, mokykloje tada buvo liepta iš vadovėlio „Aušrelė“ iškirpti Vytį, himno tekstą ir dar kažką…
Nuo 1944 metų „Tautiška giesmė“ vėl leista, bet dažniau pakeičiama „Internacionalu“. Tačiau 1950-aisiais, likus keliems mėnesiams iki Dainų šventės, buvome priversti skubiai mokytis naujo teksto „Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė…“, ir pirmą kartą jis nuskambėjo „Žalgirio“ stadione Vilniuje. Nuo to laiko už „Tautiškos giesmės“ giedojimą žmonės buvo persekiojami, o kartais to užteko, kad būtų įkalinti.
Pirmąkart iškilmingai ir viešai nepriklausomos Lietuvos himnas vėl sugiedotas 1987 m. rugpjūčio 23 dieną Lietuvos Laisvės Lygos sukviestame mitinge Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo.
Daugelis yra pastebėję, jog Vincas Kudirka pirmojoje giesmės eilutėje atkartoja Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ invokaciją: „Lietuva, Tėvyne mano…“ Dėl to buvo kilę diskusijų, nes vieniems neįtiko žodžiai, kitiems melodija. 1917 m. kažkoks „buvusis pulko muzikantas“ laikraštyje „Lietuvos aidas“ skelbėsi, kad Kudirkos himnas, nors pavadintas tautiniu, bet nei melodija, nei žodžiais nežadina tautinių jausmų (?..) Prelatui Adomui Jakštui pasirodė, jog „nevisai taisyklinga kalba taipo nebeišrodo tinkamos stiprybės sėmimas iš praeities“. Tuokart kompozitorius ir dirigentas Kazimieras Banaitis pastebėjo, kad „himnas turi būti iškilmingas, gražus ir pritaikytas išpildyti.“ Atrodo, kad tuo diskusijos ir baigėsi. 1990 metais „Tautišką giesmę“ į lenkų kalbą išvertė Nobelio premijos laureatas, lietuvių kilmės lenkų poetas Česlovas Milošas.
1902 m. Naumiesčio miestelio (Vilkaviškio r.), vėliau pavadintu Kudirkos Naumiesčiu, kapinėse ant Vinco Kudirkos kapo už Lietuvos ir Amerikos lietuvių surinktas lėšas „Giesmės“ autoriui pastatytas paminklas ir ant jo iškalti paskutiniai himno posmai. 1934-aisiais, praėjus 35 metams po tautos atgimimo skleidėjo ir lietuvybės puoselėtojo mirties, miestelio centrinėje aikštėje pastatytas didingas paminklas Vincui Kudirkai atminti (skulptorius Vincas Grybas). Postamente iškalti „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Skulptūra kažkaip išliko per visą sovietmetį.
Nepaisant to, kad anuomet „Tautišką giesmę“ giedoti uždrausta, jos tekstas pakliuvo į 1976 metais „Vagos“ leidyklos išleistą Vinco Kudirkos rinktinę „Laisvos valandos“. Ar sovietiniai cenzoriai pražiūrėjo, ar nulėmė tai, kad redakcinės komisijos pirmininkas buvo visų gerbiamas poetas Justinas Marcinkevičius.
Dar gerokai prieš Kovo 11-ąją, 1988 m. lapkričio 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba, spaudžiama Sąjūdžio remiamų TSRS AT deputatų, priėmė nutarimą „Tautiškai giesmei“ grąžinti Lietuvos himno statusą. Tačiau formaliai tai įrašyta tik 1992 metų spalio 25 dieną priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Dabar turime naują pasaulio lietuvius vienijančią tradiciją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – Liepos 6-ąją sutartu laiku visi lietuviai, kur jie bebūtų, sustoję gieda Lietuvos himną.
Čia, Mažosios Lietuvos regione, prieš daugiau nei šimtą metų buvo populiari Jurgio Zauerveino giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Kompozitoriai Stasiui Šimkui pataisius melodiją ją iškilmingai giedame ir mūsų dienomis.
Jei teks jums kada
rusų valdžios nusikratyti,
turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite.
Vincas Kudirka
Aldona VAREIKIENĖ
