Vasaros akibrokštai: pernai perlijo, šiemet perdžiovino

Neįprastai karštą šiųmetę vasarą išsekę vandens telkiniai kėlė ir tebekelia rūpestį kaimų gyventojams, neturintiems artezinių šulinių. Trūksta vandens ne tik daržams laistyti, bet ir maistui, praustis, skalbti. Žmonės skolinasi iš kaimynų, perka parduotuvėje. Juk vandens pertekliaus neužsikonservuosi kaip skalsaus šios vasaros daržovių derliaus.

Apie karščius ir sausrą kalbėjomės praėjusią savaitę.

Maistui – iš šaltinio

„Vieną sykį per mano gyvenimą buvusi tokia karšta vasara. Pernai perdaug užpylė vandens, o šiemet perdžiovino. Morkų išrauti negali“, – atsiduso 87-erių metų Stanislava Grevienė iš Kapstatų kaimo Endriejavo seniūnijos. Visgi jos sodyboje sausros požymių nepastebėti: jurginai – milžinai žydi, kardeliai irgi žiedais aplipę. Gal ežero, esančio už puskilometrio, vandeniu palaisto? „Tai kad ežere mažai vandens belikę,“ – šyptelėjo pašnekovė. Ir prisipažino, kad sūnūs iš šio telkinio vandens parveža.

Endriejavo seniūnijos paribyje, Patyrio kaime, gyvenanti Stasė Lipskienė kalbėjo, kad tokios karštos ir sausos vasaros neprisimenanti. „Daug vandens geriu, kaip liepiama, – šypsojosi senjorė. – Maistui parsivežame šaltinio vandens iš Lopaičių“. Ten riedama 30 kilometrų, užtat vanduo kaip krištolas.

Šioje sodyboje irgi žydi gėlynai, žaliuoja daržas. Gilus tvenkinys stipriai nusekęs, bet neišdžiūvęs. S. Lipskienė prasitarė pagalvojanti, kad tik žiema nebūtų panaši į vasarą – neužkluptų stiprūs šalčiai.

Buities reikmėms trūksta

Jauna mama Marija Genčiuvienė iš Pažvelsio kaimo augina 4 vaikus, o penktas – pakeliui į pasaulį. „Šulinio vandenį taupome maistui – nepilnas rentinys yra. Nieko juo nelaistome“, – kalbėjo ji.

Marija prisipažino, kad nebesinaudoja automatine skalbykle – įsijungia senutę „Rygą“ arba drabužius vežasi skalbti pas giminaičius. Beje, šiuo šuliniu naudojasi dar viena šeima, kurioje yra trys asmenys.

Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė tvirtino, kad nesulaukusi skundų, jog stinga vandens. „Daugelis gyventojų mūsų seniūnijoje turi artezinius šulinius. Kita vertus, mūsų žmonės kantrūs, – sakė ji. – Tarėmės su rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu Stanislovu Virbausku, kad geriamojo vandens pritrūkusiems žmonėms atveš iš miestelio centrinio vandentiekio. M. Genčiuvienei pirmąjai pasiūlė šią paslaugą.

Senkančiame ežere suvešėjo žolės

Kapstato ežeras – endriejaviškių pasididžiavimas, pastaraisiais metais verčia nerimauti. Žolėmis apžėlę ne tik jo pakraščiai, bet ir vidurys. Spėjama, kad žolynais apaugęs ketvirtadalis ežero, bet gali būti ir daugiau. „Tiesiai su valtimi nepersiirsi– tik vingiais“, – apgailestavo Laimutė Šunokienė.

Ji pridūrė, kad negyvų žuvų per karštymetį nepastebėta. „Jeigu dar kelios tokios sausringos vasaros, iš ežero gali likti pelkė“, – nelinksmai ištarė L. Šunokienė.

Prieiga prie jo puikiai sutvarkyta. Įrengtas medinis pantoninis tiltas, pastatyti suoliukai, persirengimo kabina. Ir smėlio atvežta – yra kur vaikams pilis statyti. Jauki erdvė prie vandens traukia poilsiautojus. Pasak seniūnės, čia maudytis atvyksta žmonės iš kitų seniūnijų, tačiau niekas neatlieka vandens tyrimų. Visgi praėjusią savaitę buvo pranešta, kad juos atlikus paaiškėjo, jog šio ežero vandens kokybė neatitinka reikalavimų – viršijamas žarninių enterokokų rodiklis, todėl patariama čia nesimaudyti.

Misgirių trauka

Pasak šalpėniškių, Judrės, Šalpės upeliai tiek nusekę, jog galima pereiti nesušlapus kojų. Jie atrieda maudytis į Misgirių stovyklavietėje esantį tvenkinį, didžiausią vandens telkinį Judrėnų seniūnijoje. Jos savininkas Rimantas Micka neprieštarauja, kad čia atsigaivintų šalpėniškiai.

Pasak jo, tvenkinys nesenka, nes yra šaltiniuotoje vietoje. Šios vasaros reiškiniai nustebino R. Micką: vandens paviršius buvo įkaitęs iki 34 C temperatūros, o dugne – tik 24 C šilumos. Besimaudantys pateko į karšto ir šalto oro sroves. Šokiravo ir nežinia, kodėl pažaliavęs vandens paviršius.

Bet karšta vasara, kai žmonėms nebereikia ieškoti saulės ir šilumos Turkijoje ar Ispanijoje, R. Micka labai patenkintas. „Tik kelios dienos priminė lietuvišką vasarą“, – džiaugėsi poilsiavietės savininkas. Natūralioje gamtos apsuptyje esanti stovyklavietė traukia poilsiautojus. Pasak pašnekovo, liepos mėnesį čia kaip niekad gausiai žmonių poilsiavo. Viena savaitgalį susirinko iš Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos… Tačiau R. Micka apgailestavo, kad į Misgirių stovyklavietę veda žvyrkelis.

Gaivina mažus upelius

Apie karštį ir sausrą su gyventojais „Banga“ kalbėjosi praėjusią savaitę. Savaitgalį atgaivino nušniokštęs lietus – sužaliavo žolė. Tačiau neįprastos vasaros sausra dar ilgai vargins. Pasak Šilutės hidrometereologijos stoties specialistės Ramutės Bučinskienės, jeigu dvi savaites kasdien lytų, pokyčių įvyktų.

„Nedidelis lietus atgaivina tik mažus upelius, – teigė ji. – Bet vandens lygis Minijoje normalus – turi nusekti 50 cm, kad pasiektų žemiausią daugiametį vandens lygį“.

Virginija LAPIENĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.