Vasaros vajai
Kaip bėga jūsų vasara? Manau, kad labai gražiai – feisbuke daug nuotraukų iš įvairių kelionių ir ne tik egzotiškų, bet ir iš Lietuvos: tiesiog pribrendo laikas ir noras matyti kitomis akimis ir savąjį kraštą.
Girdžiu ir daug pasakojimų apie bendraklasių, giminių, kraštiečių susibūrimus, gražias šeimų šventes. Daug mielų akimirkų fiksuojama bendruomenių, kaimų, miestelių tradicinėse šventėse, atlaiduose ir daug puikių įspūdžių parsiveža mūsų rajono saviveiklininkai iš tarptautinių festivalių.
Dar tebegyvename Valstybės dienos minėjimo įspūdžiais, tebeaidi iš širdies giedama „Tautiška giesmė“, o šiandien Drevernoje vėl malonus susibūrimas – tradicinė šventė „Ant marių kraštelio“, o ateinantį savaitgalį miesto šventė ir konkūrai Priekulėje (nepamirškite skrybėlaičių!), Veiviržėnuose irgi laukiama miestelio šventė bei atlaidai. Vėžaičiuose paskutinį mėnesio savaitgalį minios žmonių suplauks į Onines.
Švenčių ratas vasaros savaitgaliais rajone sukasi it pašėlęs. O jeigu dar aplinkui pasižvalgome: įvairiausi festivaliai, žygiai, automobilininkų, motociklininkų susibūrimai. Kartais pagalvoji: gal tų švenčių jau ir per akis? Betgi nuveji tą išsišokusią mintį kuo toliau: gi kiekvienam miesteliui savoji šventė yra gražiausia, mieliausia ir reikalingiausia. Kada, jei ne vasarą leisti sau daugiau pasilinksminti, susitikti su draugais, pasidžiaugti kaimynyste ir bendryste?
Prasmingų atgarsių apie šiuos gražius vasaros dalykus nuolat randate ir nuolat rasite mūsų laikraščio puslapiuose. Tačiau taip jau sutapo, kad gražiausiais vasaros mėnesiais iki rugsėjo 8-osios pakartotinių Seimo nario rinkimų vyks ir pretendentų 1 000 parašų vajus, ir rinkimų agitacijos šėlsmas. Gali būti, kad visa tai bus ne taip gražu kaip vasaros šventės. Gali būti, kad lenktynėse dėl parlamentaro mandato viešai bus skelbiamos perdėtos istorijos, griežiamas dantis ant konkurento, neišvengiamai liūliuos ir pažadų rinkėjams liūnas. Gali būti, kad tai sugadins jūsų atostogų nuotaikas. Ką gi, bet juk tai puikus laikas išbandyti savo kritinį mąstymą. Ir tiesiog nepriimti visko už gryną pinigą.
Liepos 15 d. brėžia ribą, kai jau šimtą dienų darbuojasi naujos kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Daug įvairiausių nuomonių, vertinimų, žinoma, ir piktų replikų, kad ir šie valdantieji ne šventieji, o jau bulviakasiui tai būsianti kita koalicija. Ką gi, įrodinėkite, politikai, kas, kuo geresni, o mes, rinkėjai, norime apčiuopiamų darbų, ne rietenų tarp pozicijos ir opozicijos, ir ne dūsavimų dėl prarastųjų kėdžių. Bet, žinoma, taikus sambūvis tarp skirtinguose poliuose esančiųjų veikiau gali būti tik siekiamybė, bet ne realybė. Tuo labiau, kad ir tarp vietos politikų yra susirgusiųjų pasaulio bambos liga.
Liaudies išmintis byloja, kad nauja šluota gerai šluoja. Tokiu periodu visose organizacijose, o savivaldoje toks procesas vyksta kas ketveri metai – vyrauja nerimastis. Ne išimtis tokia jausena po rinkimų ir tarp mūsų Savivaldybės darbuotojų. Psichologai tokiu periodu primena daug kur minimą eksperimentą, kuris iliustruoja pokyčių baimę. „Nesu tikra, kiek šis eksperimentas yra realus, kiek hipotetinis, bet jis vaizdžiai parodo sąsajas su elgesiu, būdingu žmonėms reaguojant į pokyčius. Eksperimento metu stiklainyje apgyvendinta blusa po kurio laiko gali iššokti tik tiek, kiek leidžia stiklainio dangtelis. Tačiau net ir nuėmus dangtelį blusos elgesys lieka toks pat, nes ji jau būna išmokusi neiššokti aukščiau dangtelio. Tokiu būdu blusa tarsi apsisaugo nuo sutrenkimų, tačiau taip ir neišsilaisvina iš stiklainio. Žmonėms taip pat yra natūralu priešintis nežinomybei ir neužtikrintumui – mūsų smegenys yra linkusios rinktis nors ir neigiamą, bet labai gerai pažįstamą variantą, negu nežinomą ar nenuspėjamą“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė G. Gudzevičiūtė.
Kartais daug paprasčiau atrodo tiesiog nieko nedaryti, nekeisti, neinicijuoti, niekam neužkliūti. Tačiau šis apsisaugojimas galiausiai ima stabdyti augimą, žmogus jaučiasi įstrigęs ir netobulėjantis. Tad kokie norime būti – tai jau mūsų pačių pasirinkimas.
