Verslas

Lietuviškos jurtos kūrėjas gyvena Judrėnuose


Beveik prieš metus Judrėnuose gyvenantis ūkininkas, avių augintojas Antanas Poška kupinas idėjų, užsidegė mintimi sukurti jurtą – klajoklių būstą. Ieškoti žinių apie jos gamybą jam teko internete. Susipažinęs su jurtos kūrimo pagrindais, pradėjo daryti tai, ko ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje Lietuvoje niekas nedarė. Šiemet judrėniškis savo lietuvišką jurtą eksponavo „Litexpo“ parodoje. Kelias jau nupirko didmiesčių gyventojai – egzotikos mėgėjai.


Aplinkiniai kaimynai kraipė galvas, šypsojosi pro ūsą, žiūrėdami į jauno ūkininko pastangas pagaminti lietuvišką jurtą. „Oi, kiek klaidų vėliau teko taisyti. Juk gamindamas pirmąją daug ko nežinojau, – šypsojosi Antanas – Reikėjo išmokti sujungti karkasą su padu, išsiaiškinti, kaip apsisaugoti nuo lietaus.“


Bet nepritrūkęs kantrybės, pasimokęs iš klaidų, sukūrė jau ne vieną jurtą. „Pardaviau penkias, o tos pirmosios, bandomosios, jau nebėra“, – sakė judrėniškis, kaimą stebinantis savo sumanymais.


A. Poškos sukurtais neįprastais, Mongolijoje, Kazachstane naudojamais būstais susidomėjo ir lietuvaičiai. „Bet mano pagamintos jurtos – lietuviškos: apskritas statinys iš natūralios vilnos. Tik kūrimo technologija panaši kaip azijiečių“, – sakė verslininkas.


Judrėnuose, A. Poškos sodyboje, iš tolo matyti šalia kelio stovinti spalvinga jurta. Ji skirta svečiams. „Pas judrėniškius atvykę svečiai ateina pasižiūrėti, pasidomėti“, – pasakojo Antanas.


Šio neįprasto būsto plotas – beveik 20 kv. m, skersmuo – 5 m. Prie medinių jurtos karkaso rėmų pritvirtintas iš avies vilnų suveltas veltinis – du sluoksniai. Tam reikia apie 100 kg vilnų. Pastarąją Antanas dekoravo spalvota vilna. Graži išorė, jauku viduje.


Ant grindų – spalvoti vilnoniai kilimėliai. „Čia galima ilsėtis, medituoti. Egzotika. Tai gyvas kvėpuojantis namas“, – aiškino judrėniškis, lietuviškos jurtos kūrėjas.


Ir visgi kuo ji skiriasi nuo mongoliškos ar kazachiškos?


„Mano pastatytoje yra grindys – plokštė (bet gali būti medinės, iš parketlenčių), ant kurios paklotas veltinis kilimas. Ant jo galima miegoti, – kalbėjo Antanas. – Be to, mano jurtoje yra durys.“


Taigi klajoklių būstas įgijo lietuviškų bruožų.


A. Poškai, gaminančiam jurtas, savo auginamų 70 avių vilnų neužtenka. Jų mainais gauna iš kitų avių augintojų.


Iš pradžių Poškų šeima – Andžela ir Antanas, pradėję auginti avis, pasiruošė apdoroti vilną. Verslininkas renovavo seną pramoninę vilnų karšimo mašiną, parūpino ir vėlimo įrengimą. Tada pradėjo siūti vilnones antklodes, pagalves. Šioms prekėms pirkėjų netrūko. Dabar irgi neatsisakė šio darbo. Ir dar pradėjo velti vilnonius kilimėlius. Beje, vieno kaina – 65 Lt, dvigulės antklodės – 180 Lt, viengulės – 140 Lt.


Antanas žada plėsti jurtų gamybą. Žinoma, tai priklausys nuo užsakymų kiekio. Jis džiaugiasi, kad viena stovi netoli Kernavės, kita – šalia Kauno. Savo jurtą parodė ir „Litexpo“ parodoje. Beje, žmona iš neperlyjamos medžiagos siuva apdangalus jurtoms.


Poškų sūnūs Erikas, Aivaras su pusbroliu Mantu išmėgino jurtos privalumus, joje miegoję dvi naktis. „Tai sveikas būstas – iš natūralių medžiagų – lietuviškos, be chemikalų, vilnos, kuri kvėpuoja“, – pasakojo jos gamintojas, pridūręs, kad jau turi užsakymą pagaminti 80 kv. m jurtą. Jų kainos priklauso nuo dydžio – 5–13 tūkst. litų.


Pasak Antano, šį klajoklišką būstą per pusvalandį galima perkelti į kitą vietą.


Jis tiki suradęs savo verslo nišą. Juk jurta susidomėjo net vilniečiai.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių